„Informacija, kuri buvo pateikta, – tikrai rimta, ir žvalgybos tarnybos padarė labai daug darbo, ir Seimas turės daug darbo“, – po komiteto posėdžio penktadienį žurnalistams sakė V.Bakas.
Anot jo, VSD vadovas Darius Jauniškis bei kiti posėdyje dalyvavę saugumo pareigūnai pateikė daugiau informacijos, nei buvo paskelbta viešai, taip pat ir slaptos, kuri apima penkiolikos pastarųjų metų laikotarpį.
Specialiosios komisijos įgaliojimus gavęs Seimo NSGK tiria Socialdemokratų partijos frakcijos nario M.Basčio ryšių galimas grėsmes nacionaliniam saugumui. Komiteto posėdžiai uždari, išsamiau jų turinio komiteto nariai sako kol kas nekomentuojantys.
NSGK narys konservatorius Arvydas Anušauskas penktadienį užsiminė, kad politikai kartais pamiršta savo pačių priimtus įstatymus, kurių svarbu laikytis paisant nacionalinio saugumo interesų.
„Bendras pastebėjimas – politikai pamiršta mūsų pačių priimtus įstatymus, ar tai būtų susiję su energetika, ar su nacionalinio saugumo strategija. Vis dėlto turi atsižvelgti, kad tie įstatymai galioja tol, kol jie nėra pakeičiami, ir jų veiksmai turėtų nesikirsti su tais įstatymais“, – žurnalistams po posėdžio sakė A.Anušauskas.
Jis patvirtino, kad komitetas į posėdį žada kviestis ir buvusį premjerą socialdemokratų vadovą Algirdą Butkevičių, taip pat kai kuriuos kitus politikus. Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui VSD pateiktoje informacijoje minima, jog M.Bastys prieš kelerius metus bandė organizuoti Rusijos atominės energetikos milžinės „Rosatom“ atstovų susitikimus su to meto Seimo bei Vyriausybės vadovais. Susitikimas su tuometiniu Seimo pirmininku Vydu Gedvilu įvykęs, o tuometinis premjeras A.Butkevičius atsisakė susitikti su „Rosatom“ atstovais.
Klausiamas, kodėl M.Basčiui buvo suteiktas leidimas dirbti su slapta informacija 2006 metais, A.Anušauskas atkreipė dėmesį, kad M.Bastys tuo laiku dirbo tuometinio premjero Gedimino Kirkilo patarėju.
„Tai yra tam laikotarpiui gautas leidimas dirbti su slapta informacija“, – sakė A.Anušauskas.
Jis nekomentavo, ar VSD turėta informacija apie įtartinus M.Basčio ryšius buvo teikta ankstesniems Vyriausybių ar parlamento vadovams.
VSD vadovas D.Jaunišks žurnalistams penktadienį taip pats teigė nieko išsamiau negalįs komentuoti.
„Nieko nekomentuosime, pateikėme medžiagą, kokią turime, jie darys išvadas“, – sakė D.Jauniškis.
Paklaustas, ar VSD buvo suklydęs 2006 metais suteikdamas M.Basčiui leidimą dirbti su slapta informacija, VSD vadovas tvirtino, kad tai nebuvo klaida.
„Aš netraktuočiau tai kaip klaidos, bet būkime kantrūs ir palaukime išvadų. Nenoriu nukrypti į įvairias interpretacijas“, – sakė D.Jauniškis.
Jis taip pat nekomentavo, ar VSD anksčiau buvo teikusi informaciją apie M.Basčio ryšius ir galimą jo pažeidžiamumą ankstesniems parlamento vadovams.
Šią savaitę pirmajame posėdyje komitetas sutarė, kad į posėdžius bus kviečiami ir buvę VSD vadovai Povilas Malakauskas bei Gediminas Grina, buvęs pastarojo pavaduotojas Sigitas Butkus. Semo komitetas norės išgirsti ir socialdemokratų lyderio A.Butkevičiaus, VSD medžiagoje minimo parlamentaro „valstiečio“ Kęstučio Smirnovo paaiškinimus, kviesis Konstitucijos ekspertą Vytautą Sinkevičių.
Taip pat visų kriminalinės žvalgybos institucijų prašoma turimos informacijos, susijusios su VSD medžiagoje minimais asmenimis, Valstybės mokesčių inspekcijos – ar nebuvo tyrimų dėl galbūt įtartinų pinigų srautų, o Vyriausiosios rinkimų komisijos prašoma pateikti duomenis apie visus fizinius ir juridinius M.Basčio rėmėjus.
VSD išvadoje minimi asmenys, dėl ryšių su kuriais M.Bastys negavo teisės dirbti su slapta informacija, į komiteto posėdžius kviečiami nebus. BNS žiniomis, šiuos asmenis planuoja kviestis parlamentinė M.Bačio apkaltos komisija.
Suplanuota, kad laikinosios komisijos įgaliojimus turintis komitetas tyrimą atliks per aštuonis posėdžius, jie planuojami trečiadieniais ir penktadieniais. Tyrimą NSGK turi baigti iki balandžio 14 dienos, bus tiriamas laikotarpis nuo 2000 metų, kai M.Bastys pirmą kartą išrinktas į Seimą.
Seimas praėjusią savaitę opozicijos iniciatyva pavedė komitetui atlikti atskirą tyrimą dėl parlamentaro ryšių galimos grėsmės nacionaliniam saugumui. Taip pat valdančiųjų iniciatyva M.Basčiui pradėtas apkaltos procesas, sudaryta specialioji komisija.
Tyrimas bei apkalta pradėti dėl VSD medžiagoje nurodytų M.Basčio ryšių su Rusijos energetikos ir Lietuvos nusikalstamo pasaulio atstovais. Remdamasis neigiama VSD išvada dėl leidimo M.Basčiui dirbti su visiškai slapta informacija, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis paragino jį trauktis iš Seimo vicepirmininko pareigų. Palikęs Seimo vadovybę, M.Bastys taip pat suspendavo narystę Socialdemokratų partijoje, tačiau iš parlamento trauktis sako nematantis pagrindo.
M.Bastys traktuoja, kad bendravimas su VSD medžiagoje minimais asmenimis „galėtų būti vertinamas kaip nepageidaujami ryšiai Seimo nario etikos prasme“, tačiau ne grėsmė valstybės paslaptims. Parlamentaras sprendimą dėl jo patikros apskundė Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai.
Taip pat M.Bastys kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti tyrimą dėl VSD vadovo D.Jauniškio ir išvadą rengusių darbuotojų galimo piktnaudžiavimo bei įgaliojimų viršijimo rengiant minėtą išvadą. Kaip BNS informavo prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė, sprendimas dėl šio kreipimosi dar nepriimtas.
VSD medžiagoje aprašomi M.Basčio ryšiai su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu. VSD vertinimu, šie ryšiai daro M. Bastį pažeidžiamu ir keltų grėsmę jam patikėtos valstybės paslapties saugumui.
