„Problema yra ir mūsų prezidento rinkimų kampanijos ydos, kai apsisprendusių kandidatų nėra, bet dalyvauja, kas netingi. Dalyvauja ne diskutuodami, o krėsdami vieni kitiems kiaulystes. Tai, kas dabar vyksta, yra lietuviška prezidento rinkimų kampanija – vieni kitiems kiaulina“, – LRT laidai „Dėmesio centre“ sakė V. Laučius.
Apžvalgininkus kalbino žurnalistas Edmundas Jakilaitis.
– Pone Bruveri, ar iš Prezidentės patarėjos pareiškimo galima suprasti, kad ji prisipažino suteikusi informaciją, sutampančią su slaptos pažymos turiniu, žurnalistams?
– Taip. Manau, čia buvo prisipažinimas kartojant tą pačią prezidentūros gynybinę versiją, kad žiniasklaidai buvo duota informacija apie informaciją. Ir ponia Ulbinatė nesijaučia padariusi ką nors bloga, nes tai esą nėra slapta informacija, o tokia, kurią ne tik galima, bet ir privalu, jos supratimu, viešinti valstybės labui.
– Pone Laučiau, ar Jūs nepasigedote D. Ulbinaitės pareiškime žodžių apie atsistatydinimą?
– Ne, nes to ir nesitikėjau. Akivaizdu, kad bus kovojama toliau. Nesiimu spręsti, ar tai teisinga strategija. Paviešinus šią pažymą, kad ir kas tai padarė, jokia žala valstybei nepadaryta, jokios asmeninės naudos taip pat nebuvo siekiama. Tačiau tokių veiksmų, kokių ėmėsi teisėsauga, tikrai negalima buvo daryti.
– Tačiau formaliai pažyma yra slapta. Valstybės saugumo departamento vadovo teigimu, joje yra dalykų, kurie yra valstybės paslaptis, iš jos galima nustatyti, kokie yra Lietuvos saugumo šaltiniai.
V. Laučius: STT veiksmai prieš žurnalistus buvo naudingi Darbo partijai, dabar kritika nukreipiama į prezidentę, nes ji atsakinga už STT veiksmus. Prisiminkime, kad prieš rinkimus STT buvo surengusi akciją prieš Vilniaus vicemerą, socialdemokratą Romą Adomavičių.
– V. Laučius: Labai keistas VSD vadovo pareiškimas, neva iš tos pažymos galima nustatyti saugumo šaltinius. Paprastai saugumo darbuotojai, rašydami analitines pažymas, pažeidžiamų šaltinių nepalieka. Labai keista, kad pažymoje nurodyti šaltiniai. Aš tokios pažymos su nurodytais šaltiniais neįsivaizduoju.
– Pone Bruveri, jei būtų taip, kad prezidentūra nutekino šią informaciją, ar prezidentė dėl to nutekinimo būtų turėjusi politinės naudos?
– Savaime suprantama. Ponia Ulbinaitė savo pareiškime bando dengti prezidentę, jeigu ką. Ji prisiima visą atsakomybę ir teigia, kad taip elgėsi savo iniciatyva, kuo man labai sunku patikėti. Jeigu iš tiesų prezidentūra su prezidentės žinia nutekino informaciją, nieko keista. Jau iš pradžių buvo aišku, kad tos informacijos patekimu į viešumą ir buvo siekiama naudos prezidentei, parodant ją kaip asmenį, į kurį nusitaikiusios visos blogosios jėgos. Jeigu nutekinimo operacija būtų padaryta protingiau, santūriau, ji reklaminiu požiūriu būtų buvusi sėkminga.
– Vytautas Landsbergis yra pasakęs, kad pagrindinis tikslas buvo pasiskiepyti nuo būsimų skandalų. Pati pažyma ir jos turinys nėra labai sensacinga, tačiau jos nutekinimo būdas tapo ginklu prieš pačią prezidentę. Ar galima suprasti, kad Dalia Grybauskaitė pati davė ginklus dabar ją puolantiems?
– V. Laučius: Tai, kas vyksta dabar, neatsiejama nuo teisėsaugos veiksmų. Kodėl jie buvo tokie neprofesionalūs ir neadekvatūs, galima tik spėlioti. Galima sakyti, kad pati teisėsauga ir suteikė ginklus prezidentės priešams, kai persekiojo žurnalistus, traumavo jų vaikus.
– Akivaizdu, kad iš pradžių buvo norėta pasiskiepyti nuo galimų skandalų, o po to kažkas persistengė. Ir tai suteikė ginklus prezidentės priešams.
– V. Laučius: Klausimas – kodėl persistengė? Ar iš kvailumo, ar dėl to, kad kažkas darė poveikį, matydamas, kad skandalas gali pasisukti reikiama kryptimi ir visos strėlės bus nukreiptos į Daukanto aikštę? Galėjo tai būti ir derinys teisėsaugos neprofesionalumo bei kažkieno siekio nukreipti ugnį į prezidentūrą vis pabrėžiant, kad STT, Generalinei prokuratūrai vadovauja prezidentė. Suprask, ir kaltų reikia ieškoti čia.
– Jei scenarijus buvo sugalvotas prezidentūroje, turbūt niekas nesitikėjo, kad jis taip vystysis?
– V. Bruveris: Tikrai nemanau, jog prezidentūra tikėjosi, kad visa tai atsisuks prieš žurnalistus, kuriais ji bandė pasinaudoti savireklamos tikslais.
– Kalbant apie priešų puolimą, jis naudingiausias greičiausiai Darbo partijai?
– Tai akivaizdu. Darbo partijos veikėjai bando ta situacija pasinaudoti, ponia Graužinienė užuominomis kalba ir apie galimą apkaltą. Tačiau jeigu bus įrodyta, kad prie valstybės paslapties nutekinimo prisidėjo pati prezidentė, situacija bus rimta. Kol kas jos priešai turi auksinę progą kritikuot. Kiekvienas jų vietoje taip darytų.
– Kuo ilgiau tęsis šis skandalas, tuo daugiau naudos išpeš Darbo partija?
– V. Laučius: Taip. Ir man labai įdomu, ar teisėsaugos pareigūnai, užsiimantys šia istorija, tai suvokia? STT veiksmai prieš žurnalistus buvo naudingi Darbo partijai, dabar kritika nukreipiama į prezidentę, nes ji atsakinga už STT veiksmus. Prisiminkime, kad prieš rinkimus STT buvo surengusi akciją prieš Vilniaus vicemerą, socialdemokratą Romą Adomavičių. Tai taip pat buvo labai naudinga Darbo partijai, pagrindinei socialdemokratų konkurentei. Tokie STT veiksmai tikrai kelia abejonių, ar Darbo partija neturi vadinamųjų „kurmių“ vienoje ar kitoje institucijoje.
– Turbūt Prezidentei būtų naudingiausia, kad kuo greičiau būtų kažkam pareikšti įtarimai dėl slaptos informacijos nutekinimo, tas kažkas prisiimtų atsakomybę ir istorija baigtųsi?
– V. Bruveris: Logiškai mąstant – taip, tačiau ne toks prezidentės būdas ir stilius. Ir jos patarėjos pareiškimas ne kas kita, o aršaus karo ir gynybos deklaracija. Tačiau kuo ilgiau ši istorija tęsis, tuo giliau prezidentūra grims ir tuo geriau bus Prezidentės oponentams.
V. Laučius: Problema yra ir mūsų prezidento rinkimų kampanijos ydos, kai apsisprendusių kandidatų nėra, bet dalyvauja, kas netingi. Dalyvauja ne diskutuodami, o krėsdami vieni kitiems kiaulystes. Tai, kas dabar vyksta, yra lietuviška prezidento rinkimų kampanija – vieni kitiems kiaulina. Ir šis skandalas yra to pavyzdys. Yra ir dar viena problema, mes matėme, kaip ji kartojasi šiemet jau ne pirmą kartą. Prisiminkime diplomantų skandalą. Tada niekas neieškojo tų, kas neteisėtai įrašė diplomatų pokalbį ir jį paviešino, visi puolė kaltinti diplomatus.
V. Bruveris: Labai tinkama analogija. Ir jos pagrindu noriu paraginti atskirti du dabartinio skandalo aspektus: viena yra tyčinis puolimas prieš prezidentę artėjant rinkimams. Kitas klausimas – kas nutekino slaptą pažymą? Jei to nebūtų įvykę, nebūtų ir ginklų, atsuktų į prezidentę. Jei tai padarė pati prezidentūra, ji nusipelno didžiulės kritikos ir teisinio vertinimo už tokius negrabius ir net nusikalstamus veiksmus.
