„Suprantu, kad COVID-19 problema yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencija. Tiek dar dirbančios, tiek pradėsiančios savo veiklą. 2020 metų kovo mėnesį į Vyriausybės lygmenį perimtas situacijos valdymas buvo efektyvus. Laiku įvestas karantinas ne tik suvaldė viruso plitimą, bet ir pridengė ne tik sveikatos apsaugos sistemos, bet ir visos šalies nepasirengimą tokio masto pandemijai. Prie Vyriausybės suburta medikų ekspertų grupė savo patarimais kiek įmanoma talkino Vyriausybės kanclerio komandai.
Mokslininkų bandymai informuoti apie antrąją viruso bangą ir poreikį jai pasirengti dažnai sulaukdavo tik formalaus pritarimo. O privačiuose pokalbiuose vasarą kai kurie aukšti valdininkai netgi skeptiškai vertino tą antrąją bangą.
Deja, vasarą, jau atšaukus karantiną, o esminiams sprendimams vėl sugrįžus į SAM rankas, buvo prarasta daug brangaus laiko. Mokslininkų bandymai informuoti apie antrąją viruso bangą ir poreikį jai pasirengti dažnai sulaukdavo tik formalaus pritarimo. O privačiuose pokalbiuose vasarą kai kurie aukšti valdininkai netgi skeptiškai vertino tą antrąją bangą. Tuo tarpu atraminės Covid-19 ligoninės, neturinčios jokių veiksmingų finansinių ir administracinių svertų paliktos vienos derėtis su vis aukštesnę derybų kartelę keliančia savivalda, testavimo pajėgumų plėtra dėl personalo ir milžiniškų lėšų poreikio išseko, o NVSC vykdomas kontaktų atsekimas dėl neišspręstų personalo ir finansavimo problemų iš esmės žlugo.
Dabar laiko jau nebeliko. Naujoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė susidurs su labai rimtais iššūkiais, būsimai Premjerei ir jos komandai teks milžiniška situacijos valdymo našta, daug didesnė negu pirmosios bangos metu. Karti patirtis rodo, kad operacijų vadovas turi būti Premjeras. Tokio masto sveikatos sistemos krizėje SAM negali būti visų ministerijų ministerija, nes finale problemos iškyla savame kieme. SAM turi spręsti savo lygmens problemas, o jų tikrai daugybė.
Pradėti reikėtų nuo Valstybės rezervo. Ar tikrai viskas gerai su tomis apsaugos priemonėmis šiuo metu? Ar viskas gerai su viešaisiais pirkimais ir ar mes nevėluojame? Ar gruodį – pandemijos piko metu mes visko turėsime pakankamai? Šių klausimų atsakymų aš nežinau, o kas žino, nežinia, ar tais atsakymais pasidalins.
Ekspertai pas Prezidentą dirbs visuomeniniais pagrindais, kaip tai buvo ir medikų ekspertų grupėje prie Vyriausybės. Ekspertams teks kažkaip savo laisvalaikio sąskaita padėti šaliai. Nepaisant gausios kritikos esamų ekspertų kompetencijai, tų „tikrai kompetentingų“, apie kuriuos šaukia visuomenės nariai, taip ir neatsiranda. Iš aktyvios veiklos pasitraukus profesoriui Kęstučiui Žagminui, infekcinių ligų epidemiologų teritorijoje – totali tyla. Visi kiti, deja, esame vienodomis teisėmis. Arba gal valdžia nepakankamai žemai tiems „tikriesiems ekspertams“ nusilenkia?
Štai tokia būklė tęsiasi jau daugiau kaip pusę metų ir aš labai atsiprašau savo pacientų, studentų, rezidentų, kad negaliu atiduoti visų jėgų savo pagrindiniam darbui, už kurį man moka atlyginimą. Bet niekas gyvenime lengvų kelių nežadėjo. Sunkiausia visgi bus tuomet, kai krizei įsisiūbavus visi kaltins, kad mes patariame blogai, o jai pasibaigus sakys, kad viską reikėjo daryti priešingai. Problema ta, kad įlipus į traukinį, Tavo gyvenime atsiranda dar vienas likimo valdytojas – mašinistas“, – rašo V.Kasiulevičius.