Jis teigia Vyriausybės medikų ekspertų grupėje išdėstęs savo nuomonę dėl pandemijos kontrolės rodiklių – naujų atvejų dažnis neturi viršyti 10 procentų nuo visų atvejų (paskutines paras neviršija 5 procentų) arba dvigubėti ne daugiau kaip kas 10 dienų, kad nesudegintų sveikatos apsaugos sistemos.
Pirmiausia laisvinti reikia tas sritis, kur minimalūs socialiniai kontaktai
„Būtinas kuo greitesnis ELISA diagnostinių metodų diegimas persirgusių COVID-19 infekciją imuniteto vertinimui. Kartu su Tumu Beinortu paraginome kuo griečiau Vyriausybę apsispręsti dėl tokio testavimo ir jį diegti. Tiek doc. Valdas Pečeliūnas, tiek prof. Laimonas Griškevičius labai teisingai pastebėjo, kad pirmiausia laisvinti reikia tas sritis, kur minimalūs socialiniai kontaktai ir diegiamos pažangios saugumo priemonės“, – rašė jis.
Atsargiai vertina siūlymus dėl darželių ir mokyklų
V.Kasiulevičius teigė labai atsargiai vertinantis, nepaisant milžiniško visuomenės spaudimo, sprendimus dėl darželių ir mokyklų veiklos atnaujino.
Asimptominis infekcijos plitimas tarp vaikų taps nevaldomas
„Žinau, kad Skandinavija tą planuoja padaryti, tačiau Skandinavijoje trys kartos negyvena kartu tame pačiame būste. Asimptominis infekcijos plitimas tarp vaikų taps nevaldomas, o kliniškai reikšmingi protrūkiai formuosis saugusių grupėse, ypač senyvo amžiaus pacientams tos pasekmės gali būti skaudžios“, – įspėjo jis.
Plinta neaiškus dokumentas
Penktadienį feisbuke imtasi dalintis preliminariu planu, kaip galėtų būti atlaisvinamas karantino režimas.
Jame rašoma, kad pirmiausiai, dar balandžio 15 dieną, veiklą galėtų atnaujinti paslaugų teikėjai, ne maisto parduotuvės, kurie turi atskirą įėjimą iš lauko, vėliau – lauko restoranai, mokymai, kurie negali vykti internetu, ne pirmo būtinumo silpno kontakto sveikatos paslaugos. Gegužės viduryje esą atsivertų prekybos centrai, o birželio pradžioje – lopšeliai, darželiai, barai, dideli prekybos centrai ir.t.t.
Kas šio preliminaraus plano rengėjai, taip ir liko neaišku.
Paklaustas apie šį „dokumentą“ sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga penktadienį siūlė nesigundyti internete platinama informacija, tačiau jos nepaneigė.
„Tai viso labo preliminarūs siūlymai, kaip galėtų galbūt būti. Dėl dalies jų nesutinka infektologai. Pirmiausia būtų atlaisvintos sritys, kur nebūtų galimybė žmonėms būriuotis, kad nebūtų ilgo asmens kontakto“, – kalbėjo jis.
A.Veryga teigė, kad atlaisvinus kurią nors sritį, būtų stebima situacija ir tik pamačius, kad ji neblogėja, būtų sprendžiama dėl kitų atlaisvinimų.
Kovoja už gyvybę tų, kam nėra nė 50
Amžiaus faktorius, anot V.Kasiulevičiaus, COVID-19 infekcijai svarbus, bet Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikų intensyvios terapijos skyriuose gydomi ne tik senyvo amžiaus pacientai, tenka kovoti už gyvybes tų, kurių amžius nesiekia 50 metų.
V.Kasiulevičius pabrėžė, jog daliai pacientų infekcija pasižymi sunkia eiga, kurią efektyviai valdyti yra labai sunku – tam prireikia rimtų multidisciplininių konsiliumų, kuriuose dalyvauja 5–6 specialybių atstovai.
V.Kasiulevičius pabrėžė, kad penktadienį buvo kalbama apie medikų testavimą, gydymo schemas.
Medikų testavimo klausimą, anot jo pristatė sveikatos apsaugos viceministrė K.Garuolienė, Tumas Bernotas pateikė komentarus.
„Sugrįžome prie mano ankstesniame susitikime iškeltos temos – block testing arba grupių PGR testatavimo. Tokia schema naudojama Vokietijoje, kad padidinti tiriamos populiacijos apimtis. Šias mintis anksčiau yra išdėstęs Barsenolos universiteto profesorius Kęstutis Staliūnas ir VU MIF profesorius Remigijus Leipus (vienas iš pirmųjų COVID-19 plitimo modelio autorių)“, – rašo jis.
Penktadienį, pasak mediko, diskutuota apie gydymo metodikas pradedant nuo antimlairinio vaisto derinių iki COVID-19 sukeltos citokinų audros valdymo priemonių, apie būtinybę stratifikuoti COVID-19 ligonines pagal atliekamas užduotis.
