V.Landsbergis kalbėdamas konservatorių tarybos posėdyje apie politinę padėtį, akcentavo, kad Demokratijos šventė tėra pirminis rezultatas, o dėl „tikro ir didelio rezultato reikės daug dirbti“.
„Nereikia euforijos jau dabar, nes, be abejo, visos oponuojančios pažangai ir ištikimybei jėgos susivienys, kad tik taip baisiai neatsitiktų – kad mūsų kandidatė, šiukštu, nelaimėtų. Mes tą jau žinome iš ankstesnių laikų, kai visi vienijosi prieš mus. Mes neišsigąsdavome“, – kalbėjo V.Landsbergis.
Konservatoriams trūksta „savo tvarkaraščio“
Profesorius akcentavo, kad konservatorių partija dažniausiai matoma tik per Seimą, kuriame tėra 31 frakcijos narys. Anot jo, turėtų būti priešingai – partijai reikėtų savo kalendoriaus ir „Baltosios knygos“, kur surašytų, kokius pasiūlymus ir alternatyvas teikia, nors jos ir atmetamos.
„Labai dažnai mūsų partija matoma per Seimą, orientuojasi į Seimą, ir žygiuoja koja su Seimu, koks jis bebūtų prastas. Mus tempia į savo tvarkaraštį. Būtų gerai, kad mes turėtume savo tvarkaraštį: tvirtesnį ir įgyvendinamą taip, kaip su šiais pirminiais rinkimais. Tai buvo mūsų tvarkaraštis, niekas jo ne tik nepalaikė, bet ir priešinosi, bandė pajuokti, o mes įrodėme, kad kai turime savo tvarkaraštį, galime pasiekti didelių bent pirminių rezultatų“, – sako V.Landsbergis.
Jis pasigedo konservatorių darbų apyskaitos.
„Štai imant Seimo tvarkaraštį, yra pusė kadencijos. Ir aš norėčiau matyti arba pasigendu mūsų darbo įvertinant ne tik tai, kas čia kaip darėsi blogai, kokie blogi sprendimai padaryti, kad iš jų nieko gero nebus ir panašiai. Bet galėčiau matyti mūsų darbų apyskaitą – būdami opozicijoje, būdami ujami, terorizuojami su visokiomis komisijomis ir kuo tiktai nori, mes dirbame savo darbą, ir jis turėtų būti pristatomas nuolat ir ryškiau“, – teigia V.Landsbergis.
Jis priminė, kad Lietuva taip elgėsi okupacijos metais.
„Kai turėjome didelę konfrontaciją su didele imperija ir mūsų pastangos buvo automatiškai atmetamos, tai Lietuvos Respublika reguliariai leido savo apyskaitą: ką mes siūlome – Sovietų Sąjunga atmeta, neatsako, net nesvarsto, užima pasityčiojimo poziciją. Bet mes nuolat skelbiame pasauliui – štai, mūsų kelias į sprendimą turi pagrindo, štai mūsų laiškai, mūsų apeliacijos į draugą Gorbačiovą, ar į ką nors, į tą visą šušarą Maskvoje“, – lygina V.Landsbergis.
Anot jo, tai davė rezultatą ir „kurtieji ir aklieji tariami visagaliai Maskvoje pamatė, kad jie nėra visagaliai“ ir jų „kortų namelis sugriuvo“.
Profesorius viliasi, kad TS-LKD galėtų išleisti savo „Baltąją knygą“ – ką per pusę kadencijos darė, siūlė, ko reikalavo.
„Ne taip svarbu, prieš ką protestavome, ir kaip mes aršiai kovojome prieš blogybes. Bet ką mes siūlėme kaip gerąją alternatyvą ir kokiu būdu ji būdavo atmetama. Siūlom tą ir tą – netraukia į darbotvarkę. Siūlėme tą ir tą – įtraukė į darbotvarkę, bet atmetė po pirmo skaitymo. Ir panašiai“, – patarimus konservatoriams dalijo garbės pirmininkas.
Ateis RS: Racionalus Seimas
V.Landsbergis paaiškino, kodėl partijai būtina sekti siūlytus darbus.
„Tai yra programa ateičiai, (...) tai yra adresuojama RS – Racionaliam Seimui“, – sako V.Landsbergis ir viliasi, kad toks Seimas bus jau po kitų rinkimų, o „sandėliuke“ jam bus sukaupta daug racionalių siūlymų.
Jis palygino, kad ir 1993-1996 metais konservatorių siūlymai nebuvo traukiami į Seimo darbotvarkes, pavyzdžiui, ginkluotasis pokario pasipriešinimas, partizanai ir jų vadai nebuvo pripažinti Lietuvos kariuomene.
„Tada kairė iš to šaipėsi, netraukė į darbotvarkę, bet pirmas paktas, kai mes laimėjome rinkimus, buvo šitas, ir naujasis Seimas tą galų gale padarė. (…) Man norėtųsi matyti ką nors panašaus, mūsų jau pusė kadencijos praėjo, tikimės, kad sekantis Seimas bus racionalus Seimas, racionalesnis už šitą deklaratyvų triukšmaujantį ir kerštaujantį už kažką. Galbūt kerštaujantį už savo nesugebėjimą ir nesusigaudymą. Reikia kam nors kerštauti ir tuo užsiima. Ką gi“, – kalbėjo profesorius.
Jis pastebi, kad dabar Seime pastebima stiprėjanti desperacija ir tą lygina su „daktaro Giljoteno sindromo stiprėjimu“.
„Teologijos daktarai labai simpatizuoja senųjų laikų daktarui Giljotenui, kuris buvo išradęs geriausią vaistą nuo galvos skausmo. Tai bandoma dabar tą taikyti. Bet mes iškęsime“, – sako V.Landsbergis.
Jis tikisi, kad atėjus racionalesniam laikotarpiui „Baltoji knyga“ būtų atspirtis.
Siūlo laikyti „duris atviras“
V.Landsbergis kvietė partijos narius būti atviriems galimiems susitarimams ir su dabartiniais valdančiaisiais.
„Aš visada galvoju, kad reikia laikyti duris atviras ir susitarimui su dabartine valdančiąja jėga, nors ji nėra racionali. Bet kai kada vieną kitą dalyką padaro ir teisingą ar teisingesnį. Ir nevenkime to pripažinti. Kažkas nustemba, jei iš mūsų pusės pasigirsta, kad štai, žiūrėkit, jie dar turi ir proto.
Kodėl? Turi proto, kai kada. Dažnai neturi, bet gali turėti. Galbūt tai nėra toks nepajudinamas monolitas. Pamažu žmonės mąsto, mokosi. Atėjo nežinodami, kur ateina arba turėdami iliuziją, kad dauguma daro viską, ką nori, ir jūra iki kelių: pasaulį seną išardysim, kas buvo nieks, tas bus viskuo. Tai yra seniai girdėta. Bet paskui ateina jau susimąstymo laikotarpis ir galų gale ateis laikotarpis, kai nemažai žmonių pradės galvoti apie būsimą laikotarpį ir savo vietą ten“, – dėstė V.Landsbergis.
Jis viliasi, kad nebus „einama prie bedugnės krašto“ ir racionalumo elementų galų gale atsiras.
Įspėjo: biudžetas vėl gali būti „iššluotas“
V.Landsbergis pakvietė viešumu kovoti su galimu rinkėjų „papirkinėjimu“ per biudžetą ateities sąskaita. Taip pat jis priminė: istorija moko, kad pralaimintieji rinkimus palieka biudžetą tuščią.
„Dabar yra aktualija, ir biudžetas yra sumurkdytas, išpeiktas. Tikintis papirkti rinkėjus, tikintis dar kartą laimėti rinkimus, kairieji visada darė tą patį, kiekvieną kartą buvo ta pati metodika, galima priminti. (…) Gali būti taip padaryta – jeigu dabartiniai kairieji matys savo pralaimėjimą, jie dar stengsis padaryti kuo daugiau žalos. Ir kaip visada – kad ateinantiems kitiems būtų kuo sunkiau“, – partijos nariams kalbėjo V.Landsbergis.
Jis priminė, kad prieš ateinant A.Kubiliaus Vyriausybei niekas neklausė į šauksmus neišleisti paskutinių pinigų.
„Bet buvo įsakymas iššluoti iki nulio, kad priešas neturėtų nei cento. Atėjom mes kaip priešas į visiškai tuščią biudžetą. Ne pirmą kartą. Atsimenu, kai Gediminas Vagnorius, pakeitęs Kazimirą Prunskienę, sakė, kad rado 50 dolerių valstybės sąskaitoje“, – sako V.Landsbergis.
Anot jo, būtina istorinę atmintį „sudėlioti ir apeliuoti, kad dabartinis biudžetas nustekenamas“, siekiant žmonėms pridėti po 10 eurų.
„10 eurų pridėjo, nors per kainas gal atėmė 30 eurų. Bet iš vaizdelio – pridėjo. Tai vienas tikslas, o kitas – jei jie pralaimės, kad būtų kuo blogiau kitiems. Jei tokia politika bus daroma ir žmonės neprotestuos iš esmės prieš tokią politiką, tai ji ir atves į naują duobę“, – įspėjo V.Landsbergis, užsimindamas, kad panašios tendencijos yra ir visame civilizuotame pasaulyje.
V.Landsbergis pasiūlė partijai parengti alternatyvų biudžetą, kurį galėtų vertinti gyventojai, ne tik išsakyti tik kritiką valdantiesiems.
„Rodos kažkada ir Andrius (Kubilius – 15min) leido tokias knygeles, ką daryčiau kitaip. Tai tegu tos knygelės būna, ką aš daryčiau kitaip. Kada nors ateina tas laikas, kai rinkėjas paklausia, o tu žadėjai, tu dabar daryk“, – svarstė V.Landsbergis.
Kvietė išgyvendinti sovietinius metodus
Paskutinė profesoriaus kritikos strėlė prieš savivaldybių rinkimus krito į įsisenėjusią problemą – darbą kai kuriuose regionuose galima gauti „pagal priklausymą teisingai partijai“, o visiems kitiems – „Giljoteno receptas“. V.Landsbergis kvietė traukti tokius atvejus į dienos šviesą.
„Ar tu teisingai partijai priklausai, ar neteisingai – pagal tai tau bus krūvis ir atlyginimas. Pagal tai mes nueiname į sovietizmo gelmes. Nurodykime, kad tai yra tos pačios sovietizmo gelmės. Keičiantis valdžios struktūrai Lietuvos žmonės atsidurdavo prieš dilemą – ar tu nori toliau dirbt, ar tu žinai, kas dabar valdžioje, tai tu ateik į Darbo partiją. Tada turėsi darbą, o jei tu nenori priklausyti Darbo partijai, tai tau nereikia ir darbo – ateis tie, kurie jau yra Darbo partijoje. Šitoks primityvus pirkimas ir teroras neturėtų amžinai tęstis, bet jis ir dabar matyt tęsiasi. Tai va, jį reikia demaskuoti ir rodyti, kad mes esame ta jėga, kuri nesielgs taip, TS-LKD nariai nebus proteguojami“, – sako V.Landsbergis.
Anot jo, partijos narių protegavimas veda prie diktatūros mokyklose, ligoninėse, ir kuria „totalitarinę sistemą nuo viršaus iki apačios“.
„Ir dabartinė valdžia, ir ankstesnės valdžios susidurdavo su dilema: ar svarbiau partija, ar svarbiau Lietuva. Nebūkime tie, kuriems partija yra virš visko. Nors mes ja tikime, be ji yra tik įrankis“, – sako profesorius.
Savo kalbą jis pabaigė viltimi, kad kituose rinkimuose „Lietuva nepadarys istorinės klaidos“.
