1939 metais pasirašytas Ribentropo-Molotovo paktas nulėmė tragišką trijų Baltijos valstybių likimą. Pasak istorikų, iki pat 1988-ųjų slaptieji šio pakto protokolai Sovietų Sąjungoje buvo tabu. Apie tai tekalbėdavo rezistentų organizacijos.
Okupantų istorikai net ir prasidėjus „perestroikai“ nutylėdavo reikšmingas detales. 1989-ųjų pavasarį šios istorinės neteisybės viešinimą perėmė Lietuvos Sąjūdis, Latvijos ir Estijos liaudies frontai. Istorikų teigimu, tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Maskvos iš kitos pusės prasidėjo vadinamoji „įstatymų kova“. Baltijos valstybėms reikėjo, kad sovietų valdžia pripažintų, jog slaptieji protokolai egzistuoja ir kad jie nulėmė 1940 metų okupaciją.
„Yra duomenų, kad iš Latvijos, Estijos ir Lietuvos buvo siunčiama medžiaga į Kemerovo miestą, kur buvo išleista knygutė „Sovietų Sąjunga. Vokietija“. Arba lietuviai išleido rusų kalba pačią sutartį – slaptuosius protokolus ir dalino Maskvoje delegatams prieš balsavimą, kad jie žinotų, už ką balsuoti“, – pasakoja istorikas dr. Kęstutis Bartkevičius.
Sunku pasakyti, kokia ten psichozė, bet tai yra pavojinga, kadangi politinė vadovybė apsisprendė eiti karo kryptimi, todėl šiandien netenka vien džiaugtis ir minėti gerus dalykus, – sako V.Landsbergis.
1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją šimtai tūkstančių Baltijos šalių gyventojų susikibo rankomis reikalaudami panaikinti pakto pasekmes ir atkurti šalių nepriklausomybę. Jaunieji politikos apžvalgininkai pastebi, kad kelyje laisvės link buvo itin svarbus kolektyvinis veiksmas.
„Pats Gorbačiovas pažymėjo viename interviu, kad iš esmės ne dėl „glastnos“, dėl to viešumo. Ir ne istorikai pasiekė, kad būtų pripažintas tų protokolų egzistavimas, o būtent Baltijos aktyvistų spaudimas tai padarė. Tai čia kaip tik ir matosi to kolektyvinio veiksmo galia“, – tvirtina politologas doc. dr. Rytis Bulota.
Profesorius Vytautas Landsbergis sako, kad „Baltijos kelias“ – ypač gražus mūsų istorijos įvykis, tačiau jį temdo įvykiai Ukrainoje. Pasak jo, demokratinis pasaulis dabar patiria nepaprastą Maskvos primetamą išmėginimą.
„Kažkodėl jiems norisi muštynių, karo – jiems negera. Sunku pasakyti, kokia ten psichozė, bet tai yra pavojinga, kadangi politinė vadovybė apsisprendė eiti karo kryptimi, todėl šiandien netenka vien džiaugtis ir minėti gerus dalykus. Reikia susimąstyti, kur mes esame, kiek mes esame pasiruošę Europos išmėginimams ir savo pačių individualiems išmėginimams, nes gali būti užpulta bet kuri šalis“, – sako Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. V.Landsbergis.
Istorinėje Kauno Prezidentūroje vykusioje konferencijoje prisiminta Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimo istorija. Apie ją kalbėjo politikai, istorikai, visuomenės veikėjai ir svečiai.
