„V. Landsbergis, pasilikdamas teisę dalyvauti rinkimuose, siunčia signalą L. Andrikienei, kad pastaroji nekandidatuotų, nes ji gali būti alternatyva dabartiniam partijos pirmininkui Andriui Kubiliui“, – mano R. Valatka. Savo ruožtu politologas Vytautas Dumbliauskas ir politikos apžvalgininkas Artūras Račas prognozuoja pergalę dabartiniam TS-LKD pirmininkui ir visišką fiasko Valentinui Stundžiui.
„Nesuprantu, ką žaidžia V. Landsbergis, bet vis dėlto yra amžiaus skirtumas. Kad ir kaip būtų, A. Kubilius yra pačiame žydėjime, tai intelektinio darbo žmogus. Vieša paslaptis, kad yra trintis tarp jo ir V. Landsbergio, todėl pastarasis galbūt siekia kažkokių tikslų, bet laimėti turėtų dabartinis partijos pirmininkas. Jam nėra rimto konkurento, nebent buvęs krikdemų lyderis Valentinas Stundys, nors jam dar ankstoka konkuruoti su A. Kubiliumi“, – LRT.lt kalbėjo V. Dumbliauskas.
Tačiau R. Valatka V. Stundį laiko „rajoninio lygio veikėju, kuris per penkerius metus Seime neypatingai kuo nustebino, o jei nustebino – ne pačiais geriausiais dalykais“. Esą šis politikas vargu ar galėtų vadovauti TS-LKD ir sulaukti didesnio konservatorių palaikymo.
R. Valatkos nuomone, iš pirmo žvilgsnio V. Landsbergio sprendimas kandidatuoti mažina A. Kubiliaus šansus laimėti, tačiau reikėtų numatyti ir povandenines sroves konservatorių partijų viršūnėse.
„V. Stundžio kandidatūros aš nesuprantu. Būtų panaši situacija, jei aš kandidatuočiau į pirmininkus konservatorių partijoje“, – savo nuomonę išsako politikos apžvalgininkas A. Račas.
Pasak jo, V. Landsbergio dalyvavimas rodo, jog partija neturi aiškios krypties ir tai, kad jis, būdamas garbaus amžiaus ir toli nuo Lietuvos, tikisi rasti rėmėjų, rodo, jog partijai tikriausiai ne viskas gerai. A. Račo nuomone, L. Andrikienė visada turėjo ambicijų TS-LKD.
„Nereikia pamiršti, kad baigiasi jos kadencija Europos parlamente. Gali būti taip, kad konservatoriai turės mažiau vietų parlamente ir L. Andrikienė, kurios politinė karjera gali būti priešakyje, galvoja pragmatiškai ir sieks įsitvirtinti partijoje“, – svarsto A. Račas.
Tuo metu R. Valatkos nuomone, iš pirmo žvilgsnio V. Landsbergio sprendimas kandidatuoti mažina A. Kubiliaus šansus laimėti, tačiau reikėtų numatyti ir povandenines sroves konservatorių partijų viršūnėse.
„Spėju, kad V. Landsbergio kandidatavimas gali būti susijęs su L. Andrikienės. Panaši situacija konservatorių partijoje buvo 2009-aisiais dėl prezidento rinkimų. L. Andrikienė norėjo išsikelti kandidatūrą, tačiau tuomet kandidatavo ir V. Landsbergis. Viskas baigėsi tuo, kad buvo išvalytas kelias Daliai Grybauskaitei. Spėju, kad ir dabar gali būti užkulisinių žaidimų dėl V. Landsbergio kandidatūros“, – svarsto R. Valatka.
Tačiau, pasak politikos apžvalgininko, šįkart L. Andrikienė gali ir neatsisakyti kovoti dėl TS-LKD pirmininko posto, o V. Landsbergiui nekandidatuoti nebus preteksto: „V. Landsbergis kažkada triuškinamai pralaimėjo prezidento rinkimus, nors labai norėjo būti prezidentu. Ir dabar, į amžiaus pabaigą, pralaimėti partijos, kurią tu įkūrei, lyderio rinkimus... Drįsčiau spėti, kad kažkuriuo momentu V. Landsbergis turėtų atsiimti savo kandidatūrą. Bet gali būti, kad aš dar ko nors nežinau – konservatoriai yra paslaptingi“, – pokalbį su LRT.lt baigė R. Valatka.
Pagal partijos įstatus, pirmininką dvejų metų kadencijai renka visi TS-LKD nariai. Išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris surenka daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių TS-LKD narių balsų. Šiemet Konservatorių partijos suvažiavimas numatomas balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje. Iki jo partijos vadovas jau turi būti išrinktas.
