„Nėra geriau niekur taip, kaip namie. O jeigu kas išsibasto, kad užsidirbtų daug pinigų, tegu su tais pinigais liks, tai bus užsidirbęs tik prabangesnį karstą, laimė ne ten. Ir nėra didelė laimė turėti prabangesnį karstą, negu kaimyno. Ką nors padaryti gero žmonėms, savo tėvynei, būti kartu su ja ir varguose, ir nesusipratimuose, ir susipykimuose, bet būti čia ir kurti savo šalį. Tai yra prasmė“, – kalbėjo jis.
Kai pagalvoji, kodėl nuo kažkada buvusių urvinių dabar yra narvinių? Kurie pasiilgsta narvo, kuriems geriau narve. Šeimininkas neleidžia skraidyti, bet duoda grūdelių. Pagalvokime apie tai, iš ko susideda mūsų gyvenimas, – sakė V.Landsbergis.
V.Landsbergis taip pat pridėjo, kad Lietuvoje yra žmonių, kuriems „prieš 40 metų išoperavo smegenis ir į galvą įdėjo vergystės įstatymą“.
Jis stebėjosi, kaip vis dar atsiranda žmonių, kuriems „prie ruso buvo geriau“. Anot jo, tik vergo dvasiai tuo metu buvo geriau: „O vergo dvasia yra ta, kuriai nereikia pasirinkti savo kelio, nereikia atsakomybės. Ponas pasakė: daryk taip, darau. Ačiū, ponas, galėtum duoti daugiau, bet aš nedrįstu paprašyti.“
„Kai pagalvoji, kodėl nuo kažkada buvusių urvinių dabar yra narvinių? Kurie pasiilgsta narvo, kuriems geriau narve. Šeimininkas neleidžia skraidyti, bet duoda grūdelių. Pagalvokime apie tai, iš ko susideda mūsų gyvenimas. Ar mes būname kada nors silpni? Būname. Bet galim būti ir stiprūs“, – kalbėjo V.Landsbergis.
Jis pabrėžė, kad susirinkę į aikštę prie Seimo žmonės gali prisiminti, kad yra atsparūs smurtui. Jis priminė įvykius Ukrainoje, kur „žmonėms buožėmis daužomos galvos, o ukrainiečiai vis tiek eina į gatves nieko nebijodami“.
„Mūsų kibirkštis pasklido, narvo šeimininkai gal ir ant mūsų pyksta, kad mes ją paskleidėme. Bet mes nepasigailėsime. Kas gynė, tie niekada nesusvyravo“, – kalbėjo jis.
V.Landsbergis teigė, kad mums dažnai bandoma įteigti, kad Lietuvoje viskas blogai ir pabrėžė, kad tai reikia baigti.
A.Terleckas: dabar visi protingi ir viską išmano
Sekmadienio vakarą Nepriklausomybės aikštėje susirinkusiems žmonėms dainavo Andrius Mamontovas, kiti atlikėjai.
Aikštėje buvo deginami laužai, Lietuvos kariuomenės kariai susirinkusiuosius vaišino arbata. Ceremonijoje dalyvavo keli šimtai žmonių.
Labai šiltai žmonės sutiko disidento Antano Terlecko anūką Antaną. Jis sakė, kad jo senelis jau pakabino megafoną ant vinies ir paprašė tęsti jo darbus.
A.Terleckas kalbėjo, kad šiais laikais visi labai protingi, išmano politiką, dalija patarimus, kaip reikia elgtis valdžiai, tuo metu jis pats yra įsitikinęs, kad šiuo metu ypač stinga naivaus idealizmo.
„Mūsų tautos didvyriai pastatė milžinišką paminklą laisvei, jo galbūt neįmanoma pamatyti plika akimi, tačiau jis yra toks, kad jo gali pavydėti visas pasaulis“, – kalbėjo studentas.
Renginio metu atiduota pagarba 14 žuvusiųjų 1991 metų sausio 13-ąją - Loretai Asanavičiūtei, Virginijui Druskiui, Dariui Gerbutavičiui, Rolandui Jankauskui, Rimantui Juknevičiui, Alvydui Kanapinskui, Algimantui Petrui Kavoliukui, Vytautui Koncevičiui, Vidui Maciulevičiui, Titui Masiuliui, Alvydui Matulkai, Apolinarui Juozui Povilaičiui, Ignui Šimulioniui, Vytautui Vaitkui.