„Esame tokie nesaugūs kaip niekad, nes grėsmės pasikeitė“, – penktadienį per Laisvės gynėjų susitikimą istorinėje Kovo 11-osios salėje teigė jis.
V.Landsbergis dėstė, jog taip yra dėl to, kad „senasis agresorius artėja į beprotybės ribą, nebėra ribų tarp tiesioginio karo ir netiesioginio“.
„Yra daugybė įdirbio, kad nebeskirtume, kur tas priešas. Jis skverbiasi į mūsų sąmonę, o sąmonė lyg ir stokoja imuniteto atmesti automatiškai – čia priešas, net neklausau, net negalvoju, ką jisai sako, nes žinau, kas tai yra. O tikslas – kad bent dalį melo priimdami nusiviltume savo laisve ir nepriklausomybe, savo aljansais, suabejotume pačiu pasipriešinimu“, – aiškino jis.
Kalbėdamas apie netoli Lietuvos sienos Baltarusijoje statomą Astravo atominę elektrinę, jis pabrėžė, kad šis projektas pražūtingas ne tik tiesioginės katastrofos atveju.
Aš nežinau, ar visuomenė suvokia, kad ji turi būti aktyvi, ji turi nuolat apie tai galvoti ir iš savo valdžios reikalauti.
„Yra psichologinė agresija – žinokite, kad kabote ant plauko, ir gyvenkite pasikabinę ant plauko (...). Čia irgi pasipriešinimas, kuris iš Lietuvos yra reikalingas, jis neturi būti pusinis arba epizodinis – mes kai ką padarėme kaip valstybė. Aš nežinau, ar visuomenė suvokia, kad ji turi būti aktyvi, ji turi nuolat apie tai galvoti ir iš savo valdžios reikalauti – kokie jūsų tolimesni veiksmai, o kaip jūs esate pasirengę tai padėčiai po dvejų–trejų metų, kada jie pastatys tas savo bombas ant mūsų galvos ir pradės spausti, kas mes atsisakytume principų“, – sakė V.Landsbergis.
Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas sakė, kad kompleksiniame kare svarbu dažiau atliepti į reiškinius, kurie pažeidžia Lietuvos garbę.
„Ginti – tai nesitraukti“, – kalbėjo V.Landsbergis.
Laisvės gynėjų susitikimas Seime yra vienas iš Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginių. Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje. Prisimenant Sovietų Sąjungos bandymą prieš 27-erius metus nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, penktadienio vakarą tradiciškai Nepriklausomybės aikštėje, prie televizijos bokšto ir šalia Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato bus uždengti atminimo laužai, šeštadienį Seime disidentei Nijolei Sadūnaitei bus įteikta Laisvės premija, vyksta kiti renginiai.
1991 metų sausį sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. Buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
