Politikas savo kalboje piktinosi, kad Lietuvos Civilinio proceso kodekse, pernai spalį priėmus keletą pataisų, apie vaikus kalbama it apie daiktus, kuriuos galima kaip skolą perduoti išieškotojui.
„Dabar jau galima skubiai griebti žmogų ir nusinešti naudojant teisėtą prievartą, kuri nėra smurtas“, – kalbėjo V.Landsbergis atsimindamas Garliavos istoriją.
Jis taip pat piktinosi, kad Lietuvoje nesilaikoma Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos nurodymo teismuose pačių vaikų atsiklausti, su kuo jie nori gyventi.
„Pas mus žmogų, kuris šaukia „nenoriu“, galima izoliuoti jo paties labui. Pripras“, – ironizavo V.Landsbergis.
Reikia naujų smegenų
Pasak jo, tam, kad Lietuvos vaikai būtų apsaugoti, nereikia naujų partijų steigti, reikia, kad dabartinė valdžia ir visuomenė atidžiau įsiklausytų į maldos žodžius.
„Taip ir eis gyvenimas sena vaga, nebent atsirastų keistuolių sąjūdis ir pasiūlytų gyventi kitaip. Ir nebūtinai steigiant naują partiją. Įsteigti naujų smegenų – štai ko reikia. Ir naujų ausų, kurios išgirstų skaudžią tylią maldą: Apsaugok Dieve, mus, Lietuvos vaikus“, – iš tribūnos kalbėjo politikas.
Todėl V.Landsbergis siūlė Lietuvos sąjūdžio atstovams pokalbiams apie vaikų teises rinktųsi ir vėliau.
„Nesiūlau, kaip čia buvo, badauti palapinėse, bet kažką reikia daryti, reikia telkti žmones“, – sakė europarlamentaras.
V.Landsbergis sako, kad vaikai Lietuvos įstatymų nėra pakankamai apginti, jų teisėmis nepakankamai rūpinasi ir valstybės specialistai.
„Šimtai vaikų patiria seksualinę prievartą ir išnaudojimą kai kuriuose vadinamuosiuose vaikų namuose, o vaiko teisių kontrolierė konstatuoja, kad tai dažnas reiškinys – lyg ir nieko ypatinga“, – apgailestavo V.Landsbergis ir pridūrė, kad vaikams padarytos skriaudos gal net kur kas skaudesnės, nes jiems tenka susidurti su suaugusiųjų pasaulio visagalybe ir suvokti savo bejėgiškumą.
Siūlo kištis politikams
Konferencijoje pasisakęs Mykolo Romerio universiteto profesorius Saulius Arlauskas sako, kad vaiko teisės Lietuvoje nėra tinkamai ginamos, o Garliavos istorija parodė visą skaudulių liūną šioje srityje.
„Galbūt to vaiko likimas susiklostys ir gerai, bet kalbant apie vaiko orumą, šioje istorijoje taškas tikrai nepadėtas“, – apibendrino jis.
Pasak teisininko, svarbiausias klausimas Garliavos istorijoje yra, ar buvo naudojama prievarta perduodant mergaitę mamai.
„Buvo ar nebuvo naudojama prievarta – nuo šito klausimo priklauso visos istorijos esmė ir atsakymas į klausimą, ar Lietuvoje ginamos vaiko teisės ir vaiko orumas“, – teigė S.Arlauskas.
Pasak S.Arlausko nėra teisinga nuostata, kad politikai negali kištis į šią istoriją, todėl jis siūlo Seimo laikinajai komisijai, sprendžiančiai, ar siūlyti Seimui naikinti teisėjos Neringos Venckienės teisinę neliečiamybę, kartu išsiaiškinti ir teismo sprendimo vykdymo aplinkybes.
