„Buvo toks klastingas, atviras planas … Šnekėsim, šnekėsim, gal kažkas ir išeis“, – apie knygos pobūdį kalbėjo V.Landsbergis. „Tas upelis galėjo tekėti ir knyga būtų dar kelis kartus didesnė“, – pridūrė jis.
R.Zemkauskui pasiteiravus, kokią knygos temą turėtume tęsti, V.Landsbergis sakė, kad tęsėjas visada yra kas nors kitas. „Jei kas sugalvos, kad verta tęsti, tai jie ir pratęs“, – sakė buvęs Lietuvos Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
V.Landsbergio teigimu, labiausiai nusibodęs klausimas: kodėl tu tuo užsiimi, ar tau įdomu, ką tu darai? „Tai yra fundamentalus klausimas, nes yra labai daug žmonių, kuriems neįdomu, kuriems reikia kažkuo užkimšti laiką … Man dar įdomu, aš dar gyvas“, – teigė profesorius.
„Gyvenimas pats pasirūpina, kad tau būtų labai įdomu“, – šypsodamasis pabrėžė V.Landsbergis.
Trūksta džiaugsmo nuveiktais darbais
„Kaip sugebėtų būti tokiu autonomišku, atsispirti įtakoms?“, – klausimu provokavo R.Zemkauskas.
„Aš kalbu apie tai, ką esu skaitęs, esu patyręs … Jei kažką prisimenu vis dar, tai reiškia, tai man padarė įtaką … Čia turbūt daug visokių literatūrologų, kurie gali pradėti ieškoti, su kuo čia kas susiję. Mano objektas yra mano kraštas, to krašto žmonės“, – pasakojo profesorius.
Paklaustas, kaip būtų geriausia švęsti Lietuvos šimtmetį, V.Landsbergis teigė, kad geriausia yra būti jaunos dvasios, nebūti patiems šimtamečiais. „Tas šimtmetis yra tik gabaliukas Lietuvos istorijos ir, tikriausiai, ne paskutinis“, – sakė jis.
Kaip čia atsitinka, kad mums patinka kankintis?, – klausė R.Zemkauskas.
„Kaip čia atsitinka, kad mums patinka kankintis?“, – klausė R.Zemkauskas.
„Aš atsimenu savo kolegą… Sąlyginį kolegą, nes aš dar buvau mažas… Stasį Šimkų. Jis yra taip pasakęs: pas mus kas nors padaro, ir kitiems blogai, nes be manęs padaryta. Trūksta džiaugsmo, kad kas nors padaryta“, – teigė V.Landsbergis.
Astravo grėsmė
V.Landsbergis užsiminė apie Astravo atominės elektrinės grėsmę. „Jei lietuvių tauta save gerbtų, tai susirinktų prie sienos, nueitų ir klausimai iškart pajudėtų“, – sakė jis, pridurdamas, kad užtektų net ir kelių dešimčių, šimtų tūkstančių.
„Formalus pretekstas yra pasigaminti elektros energijos. Sumanius tai daryti buvo įvairūs variantai dėl vietos ir galų gale aukščiausiųjų paliepimu buvo parinkta pati blogiausia vieta… Buvo kas norėjo blogio“, – konstatavo jis.
„Visada yra vėlu, visada reikia anksčiau galvoti… Tik Viešpats Dievas, kai sutvėrė Adomą, tai niekas nepaklausė, ar nereikėjo anksčiau kurti“, – ironizavo profesorius. „Tai ne laiko klausimas, o valios.“
„Turėtų būti laikysena kaip bočių... Mes nesitrauksim!“, – kalbėdamas apie Astravo atominės elektrinės statybos stabdymą pabrėžė V.Landsbergis.
