Paklaustas, ar pritartų G.Nausėdai, sakančiam, jog politinė kultūra pasiekė dugną, profesorius pabrėžė, kad visada būdavo galvojama, jog blogiau būti negali.
„O paskui pasirodo, kad gali. Tai dėl to dugno, norėčiau tikėti, kad jau pasiektas dugnas ir prasidės kilimas aukštyn. Bet bus tikrai didelių pastangų, kad liktume dugne. Visų atsakomybė čia yra – žiniasklaidos taip pat“, – teigė jis.
Bus tikrai didelių pastangų, kad liktume dugne.
Pasigedo dėmesio Astravo klausimui
Anot V.Landsbergio, jis labiausiai laukė G.Nausėdos pasisakymo apie Astravo atominę elektrinę, nes tai gyvybinė Lietuvos problema.
„Mažoka buvo apie tai kalbama, – konstatavo jis. – Aš matau padėtį taip: Lietuvą, kaip gražią mergaitę, kuri stovi savo darželyje, o iš už tvoros yra užmesta kilpa ir ją smaugia, bet sako: mes iš savo suverenios teritorijos tą darome. Kitas virvės galas yra užsienyje, tai jūs nieko negalite padaryti. Aš manau, kad mes galime padaryti ir galime padaryti daugiau. Ir reikia daryti šiandien“.
Metiniame pranešime prezidentas ragino pripažinti, jog Astravo atominė elektrinė yra ir mūsų 12 metų trunkanti klaida. Anot jo, atsakomybės permetimas „finišuojantiems šios estafetės dalyviams nepadės komandai“.
„O mintys apie tai, kad klaidų buvo prieš 12 metų, tai jų visada buvo. Norėčiau matyti pasipriešinimo valią didesnę“, – kalbėjo V.Landsbergis bei pabrėžė, kad šiuo klausimu trūksta prezidento ir Seimo vienybės.
„Laiškai nėra blogiausias dalykas, tylėjimas yra blogiau“, – pridūrė jis.
Pasipriešinimo Astravui sąjūdis ir žinomi Lietuvoje žmonės prieš porą savaičių kreipėsi laišku į G.Nausėdą, ragindami klausimą dėl šios atominės jėgainės saugumo ir elektros pirkimo aktyviau kelti tarptautiniu mastu.
„Aš nežinau, ar prezidentas išstudijavo visa tai, kad siūlo Pasipriešinimo Astravui sąjūdis. Aš ten dalyvauju, prisidedu prie formulavimo teiginių, siūlymų, norėtųsi bendradarbiavimo, apie kurį kaip tik kalbėjo prezidentas, sakydamas, kad prezidentūra atvira pasiūlymams, idėjoms. Norėtųsi, kad taip ir būtų“, – tvirtino V.Landsbergis.