„Tai nėra pagalbos prašymas, bet ištiesti nagai į pusantro tūkstančio mūsų piliečių, kurie kadaise, prieš maždaug 25 metus pasitraukė iš okupacinės kariuomenės. Buvęs okupantas dabar primena apie tai, kad jis okupantas, ir reiškia pretenzijas. Be abejo, tai yra tam tikras nuprotėjimas, bet kartu ir terorizavimas bei provokacija. Turbūt ten laukia, o ką dabar Lietuva darys. O Lietuva galėtų elgtis labai paprastai ir oriai. Taip aš manau“, – kalbėjo V.Landsbergis.
Anot profesoriaus, Lietuva privalo priminti Rusijai, kad tie jaunuoliai, kurie buvo persekiojami, o ypač – nukankinti ir žuvo, yra nukentėję nuo okupantų, tad visa tai būtina įrašyti į okupacinės žalos sąskaitą. „Sąskaitą reikia papildyti, jeigu dar tai neįrašyta, ir informuoti Rusijos pusę – ačiū, kad priminėte, ką dar esate padarę“, – su ironija pastebėjo Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
Tai nėra pagalbos prašymas, bet ištiesti nagai į pusantro tūkstančio mūsų piliečių, kurie kadaise, prieš maždaug 25 metus pasitraukė iš okupacinės kariuomenės. Buvęs okupantas dabar primena apie tai, kad jis okupantas, ir reiškia pretenzijas, – kalbėjo V.Landsbergis.
Tokius Rusijos veiksmus V.Landsbergis vadina gąsdinimo, terorizavimo ir provokacijų taktika, kuri ypač intensyviai taikoma ES šalims ir kaimynėms. „Rusija mano, kad jai naudinga kitus gąsdinti. Daug kam atrodo, kad tai beprotybė“, – kalbėjo V.Landsbergis.
Baugindama Rusija bando patikrinti, kiek ir kas išsigąs, įsitikinęs V.Landsbergis. „Aš tikiuosi, kad Lietuva neišsigąs. Bet kodėl Lietuva, kuriai buvo nurodymas sustiprinti sienų apsaugą, staiga atšaukė tą sprendimą, aš to nesuprantu. Gal ir išsigando ko nors“, – svarstė V.Landsbergis, turėdamas omeny pirmadienį atšauktą sienų apsaugos sustiprinimą, įvestą nuo penktadienio, kai Estijoje buvo pagrobtas saugumo policijos pareigūnas.
Anot V.Landsbergio, jeigu toks Rusijos teisinės pagalbos prašymas būtų priimtas kaip svarstytinas klausimas, tai rytoj gali būti atsiųstas prašymas „suteikti pagalbą prieš laisvės kovotojus, kurie taip pat atsisakė eiti į Raudonąją armiją ir net kovojo prieš tą okupantą, kuris dabar gali prisiminti, kad jie yra nusikaltę“.
Rusijoje iš stalčių traukiamos ketvirčio amžiaus senumo bylos, pagal kurias baudžiamoji atsakomybė gresia jaunuoliams, 1990-1991 metais atsisakiusiems tarnauti sovietų kariuomenėje. Tai rodo Lietuvos generalinės prokuratūros iš Rusijos gautas teisinės pagalbos prašymas. Lietuvos krašto apsaugos ministerijos duomenimis, nuo 1990 metų kovo 11 dienos prievartinės tarnybos sovietų armijoje atsisakė 1562 jaunuoliai.
Valstybės saugumo departamentas primygtinai pataria Lietuvos piliečius, kurie 1990-1991 metais paklausę Lietuvos valdžios raginimo atsisakė tarnauti sovietinėje kariuomenėje, primygtinai ragina šiuo metu nevykti į Rusiją, Baltarusiją ir kitas ne Europos Sąjungos ar NATO valstybes.
