Taip pat įstatymo projekte įtvirtintos garantijos dėl jo valstybinio aprūpinimo, kurį apibrėžtų kiti teisės aktai.
Gautų ir prezidentinį aprūpinimą
Kadenciją baigę prezidentai yra aprūpinami rezidencija, apsauga, gauna valstybinę rentą, kuri siekia 50 procentų prezidento darbo užmokesčio dydžio per mėnesį.
Projekte konstatuojama, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas yra pirmasis 1990 metais kovo 11 dieną atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.
Pažymima, kad Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas 1990-1992 metais turėjo ir vykdė „konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus, kurie prilygo prezidento įgaliojimams“.
Projekto aiškinamajame rašte tvirtinama, kad priėmus teikiamą įstatymo projektą reikės pakeisti teisės aktus, kurie reglamentuoja prezidento valstybinį aprūpinimą. Kadenciją baigę prezidentai yra aprūpinami rezidencija, apsauga, gauna valstybinę rentą, kuri siekia 50 procentų prezidento darbo užmokesčio dydžio per mėnesį.
V.Landsbergis: stebėsiu, kas bus
Apie L.Graužinienės iniciatyvą 15min.lt paklaustas V.Landsbergis teigė, kad atidžiai stebės projekto svarstymą Seime.
„Man labai įdomu bus stebėti, kaip Seimas spręs tą klausimą ir svarstys šią pataisą. Aš tiesiog stebėsiu. Aš nieko nesitikiu, aš tik stebėsiu. Kai dalykas bus užbaigtas, pasakysiu savo nuomonę", – sakė jis.
Aš nieko nesitikiu, aš tik stebėsiu. Kai dalykas bus užbaigtas, pasakysiu savo nuomonę, – sakė V.Landsbergis.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma 15min.lt tvirtino, kad tokios iniciatyvos reikėjo imtis jau seniai.
„Kodėl Seimo pirmininkė apsisprendė, aš nežinau. Greičiausiai ji nusprendė išspręsti viešai iškilusią problemą dėl V.Landsbergio apsaugos. Ji imasi teisiškai šį klausimą spręsti", – svarstė jis.
Politikas pabrėžė, kad AT pirmininkavusį V.Landsbergį kitų valstybių vadovai laikė valstybės vadovu. „Taigi, tai yra mūsų tam tikras apsileidimas, kad iki šiol to dalyko nesugebėjome įteisinti", – pridūrė J.Razma.
A.Kubilius: V.Landsbergis faktiškai buvo valstybės vadovas
TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius teigė, kad 1990-1992 metais parlamento pirmininku buvęs V.Landsbergis faktiškai ėjo valstybės vadovo pareigas, o jo statusas šias pareigas baigus iki šiol nėra sutvarkytas ir išspręstas, kaip kitiems buvusiems valstybės vadovams.
A.Kubilius patvirtino, jog su Seimo vadovybe kalbėta dėl V.Landsbergio statuso įtvirtinimo.
„Tokių minčių ir idėjų yra buvę, esam apie tai kalbėjęsi, išties profesorius V.Landsbergis būdamas Atkuriamojo Seimo pirmininku pagal to meto laikinąją Konstituciją buvo įvardijamas kaip aukščiausias pareigas einantis valstybės pareigūnas, faktiškai ėjo valstybės vadovo pareigas, ir jo statusas šiuo atžvilgiu pasibaigus toms pareigoms nėra sutvarkytas ir išspręstas, kaip išspręstas kitų buvusių valstybės vadovų statusas", – BNS sakė A.Kubilius.
Klausiamas, ar iniciatyva neprieštarautų Konstitucinio Teismo nutarimui, kad Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko statusas nėra tapatus prezidento, A.Kubilius sakė tokios prieštaros nematantis.
„Nemačiau projekto, bet, kaip suprantu, nekalbama apie prezidento statusą, kalbama apie pirmojo faktinio valstybės vadovo statusą, jis yra ypatingas, jis yra kitoks nei prezidento, bet jis irgi yra vadovo statutas, ir tą reikia teisiškai sutvarkyt", – sakė konservatorių lyderis
Seimo pirmininkė paklausė A.Kubiliaus?
Užuot siūliusi tokius dalykus, ji galėtų pasirūpinti V.Landsbergio kaip pirmojo valstybės vadovo statuso įteisinimu. Tai yra mūsų kartos visų politikų – nuo L.Graužinienės iki Petro Gražulio – skola V.Landsbergiui, kurią turime ištaisyti, – sakė A.Kubilius.
L.Graužinienė, vos tapusi Seimo pirmininke, buvo viešai suabejojusi, ar reikia valstybės lėšomis saugoti V.Landsbergį, kuris nėra prilygintas valstybės vadovams.
Opozicijos lyderis A.Kubilius tuomet sakė, kad L.Graužinienės siūlymas atimti iš V.Landsbergio apsaugą yra absurdiškas.
„Man atrodo, jai problema su galvos apsisukimu nuo aukštų postų. Aš tai matau iš atsiprašymų ir visų kitų dalykų. Užuot siūliusi tokius dalykus, ji galėtų pasirūpinti V.Landsbergio kaip pirmojo valstybės vadovo statuso įteisinimu. Tai yra mūsų kartos visų politikų – nuo L.Graužinienės iki Petro Gražulio – skola V.Landsbergiui, kurią turime ištaisyti“, – L.Graužinienės siūlymą įvertino A.Kubilius.
V.Landsbergiui suteikti valstybės vadovo titulą anksčiau siekė jo įkurta Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), tačiau jos iniciatyvos nevirto įstatymais. Šiuo metu TS-LKD yra opozicijoje ir iš valdančiosios daugumos aršiausiai kritikuoja būtent Darbo partiją.
KT: Aukščiausiosios Tarybos pirmininko statusas neprilygsta prezidento
Konstitucinis Teismas 2002 metų birželį paskelbė, kad „1990-1992 metais dirbusios Aukščiausiosios Tarybos pirmininko statusas nėra tapatus 1992 metais Konstitucijoje įtvirtinto Respublikos prezidento, kaip valstybės vadovo, statusui“.
Tuomet Konstitucinis Teismas nagrinėjo Valstybinių pensijų įstatymo pataisas, kuriomis buvo numatyta, jog „Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, išėjusiam iš valstybės tarnybos, skiriama ir mokama Respublikos prezidento valstybinė pensija pagal Prezidento įstatymą."
KT pabrėžė, kad prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus ir skiriasi nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso.
„Pagal Konstituciją, įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Respublikos prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos prezidentui – valstybės vadovui“, – rašoma minėtame KT nutarime.
Anot jo, 1990 metų kovo 11 dieną atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę ir priėmus Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą valstybės vadovo institutas jame nebuvo nustatytas. Valstybės vadovo konstitucinis institutas nustatytas tik 1992 metais Konstitucijoje įtvirtinus prezidento institutą.
KT teigimu, Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pareigybė buvo laikina, ji siejama su tuometine pereinamąja teisine situacija.
„(...) akivaizdu, jog 1990-1992 metais dirbusios Aukščiausiosios Tarybos pirmininko statusas nėra tapatus 1992 metais Konstitucijoje įtvirtinto Respublikos prezidento, kaip valstybės vadovo, statusui. Taigi pagal Konstituciją, Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pareigybė skiriasi nuo Respublikos prezidento, kaip valstybės vadovo, instituto“, – rašoma 2002 metų KT nutarime.
V.Landsbergis Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko pareigas ėjo 1990-1992 metais.