„Pirmas. Kas turės rinkimų teisę? Kalbama, kad reikia suteikti pilietybę. Tvarkoje. Ar asmenų, kurie išvyko iš Lietuvos, vaikai, kurie niekada nėra buvę Lietuvoje, nemokės lietuvių kalbos, ar jie turės rinkimų teisę? Ar jie galės rinkti Seimą, prezidentą, kuris lems čia gyvenančių likimą, o jų apskritai neliečia?“, – klausė teisininkas, atkreipdamas dėmesį, kad jau antros kartos emigrantai gali neturėti absoliučiai jokio ryšio su Lietuva.
Be to, jis teiravosi, ar tuomet išeiviams bus leidžiama ir būti renkamiems Lietuvoje. Dabar Lietuvos Konstitucijoje nurodyta, kad kitos valstybės pilietybę turintis žmogus Seimo nariu Lietuvoje būti negali. Tačiau ar taip nebus pažeidžiamos to žmogaus teisės, teiravosi V.Sinkevičius.
Gal panaudoti tą patį būdą kaip popiežių renka? Uždaryti Seimo narius ir, kol nepradės rūkti balti dūmai, neišleisti? Gal tada politikai, apsvarstę visas galimybes, susitartų, rastų sprendimą.
Jis pateikė Moldovos pavyzdį, kuri suteikdama Rumunijoje gyvenantiems žmonėms pilietybę leido jiems balsuoti, bet neleido būti renkamiems. Tačiau Europos žmogaus teisių teismas išaiškino, kad taip daryti nebuvo galima ir aktyvioji rinkimų teisė taip pat turi būti suteikta.
Teisininkas tvirtino šiuo metu pasigendantis politikų noro rimtai pažvelgti į šias problemas, bet manantis, kad rasti sutarimą yra pats laikas.
„Trūksta rimtos visų politinių jėgų diskusijos. Gal panaudoti tą patį būdą kaip popiežiuų renka? Uždaryti Seimo narius ir, kol nepradės rūkti balti dūmai, neišleisti? Gal tada politikai, apsvarstę visas galimybes, susitartų, rastų sprendimą“, – juokavo teisininkas.
Pirmiausia apklaus visuomenę
Seimas yra pradėjęs svarstyti Liberalų sąjūdžio inicijuotą siūlymą su 2016 metų Seimo rinkimais surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Referendumo tekste siūloma negaliojančia pripažinti Konstitucijos 12 straipsnio antrąją dalį, kuri numato, kad niekas, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, negali būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu.
Tačiau prieš apsisprendžiant dėl referendumo organizavimo valdantieji galvoja rudenį už Teisingumo ministerijos pinigus suorganizuoti visuomenės apklausą ir atsiklausti, ar tauta iš principo pritartų dvigubai pilietybei.
Viena tokia apklausa šių metų pradžioje buvo atlikta bendrovės „Sprinter“. Jos rezultatai rodė, kad dvigubos pilietybės įteisinimui Lietuvoje pritaria daugiau kaip pusė šalies gyventojų.
Kad referendumas pavyktų, reikėtų, jog jame dalyvautų daugiau nei pusė visų rinkėjų ir du trečdaliai jų pasisakytų už dvigubos pilietybės įteisinimą.
