Penktadienį diskusijos dalyviai aptarė kuriamo turto civilinio konfiskavimo instituto perspektyvas Lietuvoje. Siūloma įteisinti galimybę konfiskuoti asmens civilinį turtą, jeigu jis kaltinamas ar nuteistas už sunkius ir kai kuriuos apysunkius nusikaltimus, priklauso nusikalstamoms grupuotėms.
„Civilinio turto konfiskavimo institutas ras sprendimą apsaugoti turto neliečiamumą ir atgrasys tuos, kurie įpratę gyventi kitų sąskaita, nuo iždo, mūsų gerovės grobstymo“, – kalbėjo Seimo narys V.Bakas.
Anot jo, paskutinių 10 metų teismų sprendimų praktiką galima būtų apibrėžti žodžiu „nebaudžiamumas“.
„Tą sako ir EBPO ekspertai, kurie atkreipia mūsų dėmesį į nebaudžiamumą už pareigūnų papirkinėjimus“, – sakė V.Bakas.
Advokatas: įstatymo projektas nedera su civiliniu procesu
Advokatas Romualdas Drakšas sveikino idėją kurti turto konfiskavimo institutą, tačiau tikino, kad kol kas „yra tik pradinės idėjos realizavimo žingsniai, nieko daugiau“.
„Tai yra tik įstatymo užuomazgos. Toks, koks jis yra dabar, jis iš esmės nesuderinamas su mūsų civiliniu procesu. Ne tai, kad prieštarauja. Jis – nesuderinamas“, – teigė jis.
„Įstatymas numato tikimybių iškėlimą prokurorui ir įrodinėjimo naštą atsakovui. Taip negali būti. Reiškia, pažeidžiami civilinio proceso principai, pažeidžiama teisė į teisingą teismą, teisinės valstybės principas. Jis neveiks toks, koks yra dabar“, – apie įstatymo projektą, kuriam po pateikimo pritarė Seimas, kalbėjo R.Drakšas.
Jis ragino idėją dėl instituto paversti „normalia“ ir siūlė kurti naują procesą – „neprisirišti prie civilio proceso“.
Ministras: įgyvendinti naują institutą bus iššūkis
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas teigė, kad toks siūlymas buvo svarstomas, bet civilinis procesas esą pasirodė pakankamai objektyvus ir pritaikytinas.
„Keičiasi visuomenė, globalizacija, keičiasi grėsmės, turime ir mes numatyti naujas priemones, kurios leistų efektyviau kovoti su šešėliu, su korupcija, su organizuotu nusikalstamumu. Ir šis institutas – turto civilinis konfiskavimas – manau, tikrai puikus instrumentas, kuris tai leistų padaryti“, – dėstė ministras.
Tiesa, jis pripažino, kad teisininkams, teisėjams, prokurorams, advokatams naują institutą įgyvendinti, jei jis įsiteisės, bus iššūkis.
Teisėjas: projektas tobulintinas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Armanas Abramavičius diskusijos metu kėlė abejonę, ar atsiradus civiliniam turto konfiskavimui, būtų reikalinga taikyti Baudžiamojo kodekso straipsnį „Neteisėtas praturtėjimas“.
Kai atsiranda daug institutų, tada, taikymo prasme, neaišku, kurį taikyti.
„Mano galva, kai atsiranda daug institutų, tada, taikymo prasme, neaišku, kurį taikyti. Ir neretai vienas institutas galbūt paneigia kitą institutą“, – kalbėjo jis, o tada išreiškė palankumą civiliniam turto konfiskavimui – esą jis būtų efektyvesnis nei bausmės dėl neteisėto praturtėjimo.
„Mano požiūriu, norint kovoti su neteisėtomis pajamomis, efektyvesnis institutas būtų ne BK 189-1 straipsnis, o civilinio konfiskavimo institutas“, – sakė teisėjas.
Tačiau, A.Abramavičiaus įsitikinimu, Seimui pateiktas įstatymo projektas dėl turto konfiskavimo tobulintinas, pavyzdžiui, apibrėžiant nusikalstamas veikas, sprendžiant, ar jis gali būti taikomas nenustačius nusikaltimo, atsižvelgiant, ar užtikrinamos areštuoto turto savininko teisės.
Prokuratūra baiminasi reglamentavimo vakuumo
Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Zenonas Burokas dėl Seime svarstomo įstatymo projekto išsakė pastabų. Viena iš jų – neišsamiai reglamentuota turto tyrimo procedūra.
Yra grėsmių, kad medžiaga gali būti pateikta iki galo nesurinkta.
„Šiuo atveju, atsirastų tam tikras reglamentavimo vakuumas. Yra grėsmių, kad medžiaga gali būti pateikta iki galo nesurinkta, vien tik tokia deklaracija nepaneigia, mokesčių inspekcijos pirminė išvada keliauja į teismą, ir tada teisme prasidės tikrasis procesas, kai jie atneš naujas versijas, naujus paskolos raštelius. Prokuroras bus paliktas vienas – faktiškai be jokių papildomų instrumentų – surinkti įrodymus“, – apie tai, kaip veiktų siūlomas reglamentavimas, pasakojo Z.Burokas.
Tiesa, jis turto konfiskavimo instituto idėją sveikino ir tikino, kad Lietuvos teisinėje sistemoje ji gali rasti vietą.
STT: turto konfiskavimas – vienas iš sistemos elementų
„Aš manyčiau, kad pirmiausia reikėtų kalbėti apie sistemos sukūrimą, kad civilinis turto konfiskavimas galėtų būti vienas iš sistemos elementų, kur pačioj sistemoj pats pagrindinis dalykas būtų turto aptikimas. Tai yra tų asmenų, [...] gyvenančių ne pagal pajamas, aptikimas.
Aptikus tokius asmenis, išsiaiškinus atvejus, galima būtų parinkti priemonę, kokia būtų pati efektyviausia arba teisiškai įmanoma taikyti nepaaiškinamos kilmės turto ar apmokestinimui, ar konfiskavimui, ar asmenų traukimui baudžiamojon atsakomybėn“, – diskusijos metu kalbėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus.
Jo nuomone, galima būtų svarstyti ir apie turto konfiskavimą atgaline data nuo įstatymo įsigaliojimo.
FNTT: reikia pamodeliuoti konkrečias situacijas
Noras įteisinti turto konfiskavimo institutą yra geras, diskusijos metu teigė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Raimondas Kajėnas. Tiesa, jo manymu, derėtų aptarti konkrečias situacijas, kuriose institutas veiks.
„Manau, kad vėl nebūtų kažkokių klaidų, reikia pamodeliuoti situacijas. Dėl dabartinės įstatymo redakcijos – bandėm su kolegom pasimodeliuoti, kaip praktikoj tai būtų įgyvendinama“, – dėstė jis ir pridūrė, kad įsiteisėjus siūlymams, reikėtų numatyti, kas dirbs šioje srityje.
Vertindamas Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektą Seimo Teisės departamentas pateikė 22 pastabas – teisininkams kyla abejonių, ar teikiamos nuostatos yra pakankamos, kad nesudarytų prielaidų pažeisti Konstitucijos reikalavimus ir teisinės valstybės principą.
Teisėjas abejoja, ar institutas garantuos naudą
Su Teisės departamento išvadomis teigė sutinkantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Alvydas Pikelis. Diskusijos metu jis taip pat kėlė abejones dėl turto konfiskavimo instituto efektyvumo ir naudos.
„Matau, čia yra skiriamos nemažos lėšos tam įstatymui įgyvendinti. Žinom iš praktikos, iš savo 29 metų teisėjo praktikos žinau, kad tie asmenys, kurie veikia rizikingai, užsiima nusikalstama veika, neturi turto. Jų turtas perleistas kitiems asmenimis“, – dėstė teisėjas.
„Pagrindinė problema yra įrodinėjimo naštos klausimas, kam ji tenka: ar ikiteisminiam tyrimui, ar asmeniui, kuris turi turtą, kurio negali pagrįsti teisėtom lėšom“, – toliau aiškino jis ir svarstė – galbūt efektą galima pasiekti su mažesnėmis lėšomis, pavyzdžiui, turto paieškos bylose įdarbinant daugiau pareigūnų.
Į Seimą Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektas grįš birželio 11-ąją, iki tol jį koreguos komitetai.