Sutartį pirmadienį pasirašė VDU ir LEU tarybų pirmininkai – kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus bei Henrikas Algirdas Juškevičius, taip pat abiejų universitetų rektoriai, Senatų vadovai.
Ja aukštosios mokyklos įsipareigoja stiprinti kokybę, telkti mokslo ir studijų potencialą, didinti tarptautinį konkurencingumą, konsoliduoti žmogiškuosius, infrastruktūrinius ir finansinius įstaigų išteklius.
„Žengiame žingsnį, kuris praktiškai parodo, kad mes einame kartu su gyvenimu, kad mums svarbus mūsų mokslo lygis, kad mes dedame visas pastangas tą lygį išlaikyti ir tobulinti (...). Džiaugiuosi, kad šiandien galime pirmą žingsnį žengti ir žengti jį pirmieji“, – prieš pasirašydamas sutartį sakė V.Adamkus.
„Turime savo tvirtus, gerus planus, kaip ir ką reikia daryti, kad dviejų universitetų jungimosi procesas būtų labai sklandus, dalykiškas, netgi pavyzdys kitiems universitetams, kurie, mano nuomone, šioms mūsų procedūroms ne tik pritars, bet ir patys ieškos būdų (...), kad mūsų aukštojo mokslo sistema sklandžiai funkcionuotų“, – per ceremoniją sakė LEU rektorius Algirdas Gaižutis.
VDU rektorius Juozas Augutis pabrėžė, kad konsolidacija aktyviai imamasi svarbios misijos – mokytojų rengimo, mokytojų kvalifikacijos, mokyklos problemų sprendimo.
„Aš asmeniškai tikiu, kad šis padarytas žingsnis bus pavyzdys ir kitiems Lietuvos universitetams, aukštosioms mokykloms, kad reikia ne spirtis prieš procesus, bet galima surasti būdus, kaip suderinti ir savus interesus, ir tuo pačiu valstybės“, – sakė jis.
Planuojama, kad iki 2018 metų sostinėje įsikūręs Lietuvos edukologijos universitetas taps VDU Edukologijos akademija, užtikrinsiančia mokytojų rengimą Lietuvai. VDU šiuo metu veikia Kaune.
Po sutarties pasirašymo J.Augutis pabrėžė, kad bendrą priėmimą naujas universitetų junginys organizuos 2018-aisiais.
Iki kitų metų pabaigos žadama baigti visas jungimosi procedūras, po jų bus įregistruotas vienas juridinis vienetas – Vytauto Didžiojo universitetas.
Tuo metu VDU Edukologijos akademija Vilniuje veiks kaip universiteto filialas, turės savo tarybą ir gana plačią autonomiją. Jo pagrindinės funkcijos, anot J.Augučio, liks mokytojų rengimas, šią sritį rengiamasi stiprinti.
„Universiteto steigėjas yra Seimas ir tik jis gali spręsti šiuos klausimus. Mes labai greitu laiku pateiksime Seimui statuto projektą, reorganizacijos sąlygų dokumentą, tuos dokumentus Seimas turės svarstyti ir tvirtinti. Tikimės, kad (tai bus padaryta – BNS) per Seimo pavasario sesiją“, – teigė J.Augutis.
Universitetų vadovai kol kas tiksliai negali pasakyti, kokios konkrečios struktūrinės pertvarkos bus vykdomos.
J.Gaižutis tik užsiminė, kad šiuo metu į Humanitarinių mokslų fakultetą baigiami sujungti trys – Filologijos, Istorijos ir Lituanistikos – fakultetai. Iš viso po reorganizacijos turėtų likti keturi – penki fakukultetai. Šiuo metu LEU yra penkis fakultetai ir vienas institutas.
„Nenorime būti dirbtinai prijungtas organizmas – privalome likti Edukologijos akademija su savo struktūromis, kad universitetas išliktų kaip ne fakultetų lygio sudedamoji dalis, o struktūriškai solidi ir tvarkinga. Todėl procedūros vyks ne pačios maloniausios: turėsime atsisakyti kai kurių dubliuojančių programų, – pripažino LEU rektorius. – Dėstytojų taip pat išliks šiek tiek mažiau, svarbu kad išsaugotumėme patį branduolį profesūros, docentų, kurių įdirbis nėra niekuo menkesnis nei VDU ar kitų Lietuvos universitetų. Aišku, kai kurių atsisakysime, kadangi tose struktūrose būna dėstytojų, kurių galbūt potencialas yra menkesnis.“
Tuo metu J.Augutis tikisi, kad žinia apie universitetų jungimąsi jau šiemet leis pritraukti daugiau studentų. Anot jo, tarptautinė patirtis rodo, kad susijungusios aukštosios mokyklos ilgainiui imamos vertinti aukštesne vieta ir pasauliniuose reitinguose. Jis patikino, kad šiemet įstojusieji į programas, kurių po jungimosi ketinama atsisakyti, galės baigti savo pasirinktas studijas.
„Ko gero jie turės galimybę ir pasirinkti, jeigu jie norėtų visi pereiti į naują programą, galimas ir toks variantas“, – aiškino rektorius.
Vyriausybė planuoja aukštojo mokslo tinklo pertvarką. Premjeras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad Lietuvoje galėtų likti iki penkių universitetų, nors pabrėžė, kad tai nėra galutinis skaičius.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 valstybinių universitetų bei kelios dešimtys kolegijų.
