Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė norėjo nutarimą priimti ypatingos skubos tvarka, tačiau dauguma parlamentarų tam nepritarė. Sprendimas dėl Laisvės premijos skyrimo turėtų būti priimtas antradienį.
Pristatydama kandidatą Laisvės komisijos vadovė, Seimo vicepirmininkė konservatorė Irena Degutienė teigė, kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas siejamas būtent su V.Landsbergio vardu, šis politikas jai asmeniškai yra Lietuvos laisvės simbolis.
„Turbūt šiandien kiekvienam tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas, laisvės siekis yra visada sutapatinamas su Vytauto Landsbergio vardu.
Visa tai prasidėjo nuo Sąjūdžio pradžios ir turbūt niekam nereikia pasakyti, kad Sąjūdžio reikšmė atkuriant Lietuvos nepriklausomybę yra viena iš svarbiausių Lietuvos valstybingumo istorijoje“, – kalbėjo I.Degutienė.
Ji priminė, kad V.Landsbergis buvo Sąjūdžio vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, valstybei vadovavo per Sovietų sąjungos paskelbtą blokadą, karinę agresiją, išvedant sovietų kariuomenę, rengiant Lietuvos Konstituciją ir pan.
V.Landsbergio kandidatūrą iš septynių pretendentų į premijos laureatus atrinko Laisvės premijų komisija. Pasak I.Degutienės, kitos pasiūlytos kandidatūros, remiantis komisijos reglamentu, neskelbiamos. Ji tik informavo, kad kandidatas į premijos laureatus išrinktas surengus antrą balsavimo turą.
Mišrios Seimo narių grupės narys Linas Balsys šiemetinį Laisvės premijos laureato parinkimą pavadino politiniu.
„Aš tikiuosi, tai, ką jūs sakėte, kas yra laisvės simbolis, yra jūsų asmeninė nuomonė. Man laisvės simbolis yra Loreta Asanavičiūtė, ne Vytautas Landsbergis, – teigė jis. – (...) jūsų siūlomas profesorius V.Landsbergis yra visiškai aiškiai susietas su viena politine jėga Lietuvoje, su jūsų atstovaujama partija. Tai dabar artėjant rinkimams tai skamba truputėlį keistai“.
Socialdemokratas Artūras Skardžius tvirtino, kad Laisvės premija turėtų būti skiriama žmogui, kuris vienija tautą, o ne skaldo.
„Aš manau, žmogus gali būti nominuoti tas, kuris tautą vienija, o ne tas žmogus, kuris tautą skaldo. Galbūt laiku ir vietoje ponas V.Landsbergis atsidūrė tuo lemiamu laiku, bet aš norėčiau kalbėti tų žmonių vardu, kurie tuo metu buvome prie (Vilniaus televizijos) bokšto. Kai ant mūsų važiavo tankai, ir kažkodėl man, kaip patyrusiam jaunuoliui, jau šiek tiek žinančiam, kas yra sovietinė armija ir jos technika, man buvo labai keista žinoti, kad mūsų niekas tuo metu neperspėjo, kad tokia agresija yra, kad gėrėme arbatą, valgėme sumuštinius, dalijomės puikia nuotaika.
Stovėkite jaunuoliai čia su lazdomis, su kažkokiais savo darbo armatūros strypais, o kad rusų tankai atvažiuos traiškyti, pasirodo, mes vėliau sužinojome, šių rūmų žvalgyba, gynėjai tai žinojo. Man gaila tų žmonių, kurie buvo paaukoti. Galbūt reikėjo kraujo aukos, bet ar tokia kaina laisvė yra saldi?“ – pareiškė A.Skardžius.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Matulevičius apgailestavo, kad svarstant šį klausimą nesugebėta „nusišalinti nuo asmeniškumų“ ir neįstengta „pažvelgti objektyviai į šio žmogaus vaidmenį“.
„Visi žinome, pirmasis valstybės vadovas nepriklausomybėje išsilaikė, pasiteisino. Jeigu valstybė būtų sužlugdyta pirmomis dienomis, jūs puikiai žinote, kas būtų atsitikę su pirmu valstybės vadovu. Ir labai gaila, man atrodo, kad klostosi tokia tradicija, kad mes apdovanoti ir pradedame žmones… tik tuomet, kai jie iškeliauja į kitą pasaulį“, – teigė jis.
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Pretendentais Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms.
Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metų rugsėjo 15 dieną. Premija siekia 5 tūkst. eurų. Ji teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą.
Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji – Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji – pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui. Ketvirtoji premija pernai įteikta Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.
