Ketvirtadienį sveikatos apsaugos ministras V.P.Andriukaitis su ministerijai pavaldžių įstaigų atstovais ir farmacininkais aiškinosi, ką daryti, kad pacientai mažiau mokėtų už kompensuojamuosius vaistus.
Kai tik ėmėme mažinti vaistų kainas, iškart prasidėjo piktnaudžiavimas didinant priemoką. Mes tą matome ir įspėjome.
Ministras teigė, kad vaistinės privalo siūlyti pigiausius kompensuojamuosius vaistus, kuriuos perkant pacientams apskritai nereikėtų primokėti. Tačiau, anot jo, ir vaistų gamintojai turi vykdyti įsipareigojimus – kompensuoti dalį vaisto kainos, kaip darė ir pernai.
„Kai tik ėmėme mažinti vaistų kainas, iškart prasidėjo piktnaudžiavimas didinant priemoką. Mes tą matome ir įspėjome. Yra Europos Sąjungos (ES) direktyvos, kurios įpareigoja kompanijas elgtis sąžiningai. Todėl šiandien pasakėme, kad galime kreiptis į bendrovių atstovybes Europoje, kad priemokų taikymas būtų kuo greičiau sustabdytas“, – po posėdžio žurnalistams sakė ministras.
Anot jo, žmonės dažnai nesirenka vaisto, kurio visa kaina yra kompensuojama, nes daugelis įsivaizduoja, kad kuo brangesnis vaistas, tuo jis geresnis: „Toks supratimas naudingas bizniui. Yra valstybių, kuriose nėra galimybių rinktis – pacientams duodamas pigiausias ir geriausias vaistas, todėl daryti biznio ten neišeina“.
Jis pridūrė, kad bandys tokią tvarką įvesti ir Lietuvoje.
V.P.Andriukaičio teigimu, ši problema ypač skaudi kalbant apie insulino preparatus.
Farmacininkai ginasi
„Inovatyvios farmacijos priemonės“ asociacijos direktorius Leonas Kalėtinas posėdyje aiškino, jog SAM atstovų teiginiai, kad Lietuvoje insulino preparatams taikomos kainos yra vienos didžiausių Europoje, yra netiesa.
Mes pateikėme informaciją, kad kompanijos daugybei produktų taiko žemiausias kainas Europoje.
„Mūsų asociacijai priklausančių įmonių tik 1-2 preparatai yra brangesni nei aplinkinėse šalyse. Mes pateikėme informaciją, kad kompanijos daugybei produktų taiko žemiausias kainas Europoje, – pabrėžė jis. – Apeliuojama į kompanijas, kurios ir taip kainas sumažino. Yra skaičiai, kiek šiemet numatyta iš kompanijų pusės. Ir tie įsipareigojimai vykdomi. Su šia produktų grupe nėra problemų.“
L.Kalėtinas vėliau žurnalistams teigė, kad Lietuvoje tokia jau tvarka – kompensuojama arba visa vaisto kaina, arba 90, arba 80 proc. bazinės kainos.
„Pati valdžia nustatė tokias žaidimo taisykles, ji pati parenka vaistus, kurie yra su priemoka, kurie – be. Per pastaruosius dvejus metus industrija į Lietuvos sveikatos draudimo fondą pagal susitarimus grąžino daugiau kaip 52 mln. Lt. Dialogas su SAM vyksta“, – teigė jis.
Farmacijos bendrovės „Novo Nordisk“ padalinio Lietuvoje vadovas Saulius Šabūnas teigė, kad pernai bendrovė priemokoms išleido 4 mln. Lt, o šiemet tam planuoja išleisti 4,5 mln. Lt.
Paprašė sumažinti insulino preparatų kainas
Farmacijos departamento direktoriaus pavaduotojas Linas Mažeika sakė, kad birželio viduryje farmacijos bendrovės turėtų duoti atsakymus dėl priemokų mažinimo insulino preparatams.
Birželio viduryje farmacijos bendrovės turėtų duoti atsakymus dėl priemokų mažinimo insulino preparatams.
Jo teigimu, iš virš daugiau kaip 2 tūkst. kompensuojamųjų vaistų 849 gamintojai taiko nuolaidas, o 426 vaistų priemoka – nulinė.
Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjos Kristinos Garuolienės teigimu, šiais metais vaistų kompensavimui valstybė planuoja išleisti 10 mln. Lt mažiau nei pernai.
„Daugeliu atvejų nuolaidos tokios, kad pacientams nereiktų primokėti, jeigu rinktųsi pigiausius vaistus“, – sakė ji.
Pigesnio insulino siūlyti negali
Vaistinių asociacijos pirmininkė Elena Kvedarienė sakė, kad vaistinės iš tiesų turi siūlyti pigiausius vaistus, tačiau pacientai juos renkasi ne visada. Dažnai ligoniai perka jau vartotus vaistus, arba tuos, kuriuos pasiūlė gydytojas.
Ji atkreipė dėmesį, kad pigesnio insulino vaistininkai pasiūlyti negali, nes jo rūšį gali pakeisti tik gydytojas.