Pernai vasario 20 d. dokumente aprašomas karo nusikaltimus kuruojančio JAV ambasadoriaus Clinto Williamsono susitikimas su Prancūzijos pareigūnais.
Per jį buvo aptariamos JAV pastangos įkurdinti uždaromo Gvantanamo bazės kalėjimo kalinius ES šalyse. Iš ambasadoriaus pareiškimų aiškiai matyti, kad Lietuva šį pasiūlymą gavo gerokai anksčiau, nei apie tai buvo paskelbta.
„Chevalier (Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Ericas Chevalier) buvo susirūpinęs dėl JAV Vyriausybės derybų su Lietuva dėl kalinių. Prancūzija, pabrėžė jis, tvirtai laikosi nuostatos, kad prieš sudarant dvišalius susitarimus būtinas procesas ES mastu. C.Williamsonas pabrėžė, kad neseniai Lietuvos viešai išreikštas pasižadėjimas priimti Gvantanamo kalinius – beveik dvejus metus trukusių derybų rezultatas, o Lietuva užtikrino, kad susitarimas priimti kalinius galėtų būti sudarytas tik po to, kai bus priimta bendra ES pozicija“, – rašoma dokumente, kurį cituoja „Vilniaus diena“.
Paprašytas pateikti daugiau informacijos apie Gvantanamo kalinius, kuriuos ketinta siųsti į Lietuvą, JAV ambasadorius nurodė, kad mūsų šaliai parinkti uzbekų tautybės asmenys.
Anot dokumento, C.Williamsonas nurodė, kad „Lietuva yra suinteresuota priimti kai kuriuos uzbekų kalinius, nes šie kaliniai – kaip nurodė Lietuvos Vyriausybė – galėtų geriausiai pritapti Lietuvos visuomenėje“.
Anot dokumento, Lietuvos pareigūnai kontaktavo su uzbekais, kurie turėjo keliauti į mūsų šalį: „C.Williamsonas pasakė, kad JAV ieško būdų suvesti kalinius ir juos potencialiai priimsiančias šalis, kaip neseniai padaryta su uzbekais ir Lietuva“.
Tiesa, Lietuva laukė žalios šviesos iš Briuselio. „C.Williamsonas patikslino, kad Lietuvos Vyriausybė ketina priimti šiuos kalinius, tik kai bus sutarta dėl bendros ES pozicijos“, – rašoma pranešime.
Pernai vasarį, kai į viešumą pateko informacija apie Lietuvos ketinimus priglobti vieną ar keletą Gvantanamo kalinių, aukščiausi šalies politikai choru tvirtino, kad derybos tik ką prasidėjo.
Oficialūs veiksmai dėl Gvantanamo kalinių taip pat prasidėjo pernai vasarį, o ne pora metų anksčiau, kaip nurodo „WikiLeaks“ dokumentas. Visuomenei pateikta lakoniška informacija, esą JAV su prašymu priglobti du Gvantanamo kalinius kreipėsi 2009-ųjų vasario 5 dieną.
Nors remiantis „WikiLeaks“ dokumentu derybos dėl Gvantanamo kalinių priėmimo prasidėjo 2007-aisiais, kai prie Vyriausybės vairo stovėjo socialdemokratas Gediminas Kirkilas, buvęs premjeras teigia apie jokias derybas negirdėjęs.
„Ne, mano laikais dar nebuvo šito klausimo“, – dienraščiui teigė G.Kirkilas. Pasak jo, amerikiečiai dėl Gvantanamo kalinių priglaudimo kreipėsi tik tuomet, kai Barackas Obama buvo išrinktas prezidentu ir ėmėsi kankinimais pagarsėjusio kalėjimo uždarymo procedūrų.
Kadenciją baigusio prezidento V.Adamkaus asistentė Božena Bagonaitienė dienraščiui teigė negalinti niekuo padėti – esą ji prezidentą matys tik kitą savaitę.
