Naujoji Vilnia yra vienas iš tų sostinės rajonų, kurio daliai gyventojų iki šiol tenka naudotis lauko tualetais, o vandens atsinešti iš kieme įrengtos vandens kolonėlės. Ir jeigu manote, kad tai koks senas namas, kuriame gyvena vyresnio amžiaus žmonės, nebegalintys patys tokių dalykų savo namuose susitvarkyti, klystate.
Daugiabutis su lauko tualetais
Kaip 15min pasakojo šiame rajone gyvenantis Evaldas, stebint reklamas, kuriose siūloma prisijungti Vilniaus miesto centralizuotos nuotekų sistemos, jo net juokas neima. Esą šiame sostinės rajone apie prisijungimą daliai gyventojų tik pasvajoti belieka.
„Čia net daugiabučiai iki šiol naudojasi lauko tualetais, kurie šiuo metu turėtų nebeegzistuoti. O yra ir tokių žmonių, kurie net nesugeba nunešti savo padarytų „reikalų“ iki lauko tualeto, pila juos tiesiog per langą. Pasakykite, ar tai turėtų būti 2020 metais? Visur reklamos, kaip Vilnius ir visa Lietuva žengia į priekį, bet šiuo atveju mes vis dar gyvename Sovietų Sąjungos laikotarpyje, nors net tais laikais niekas nepylė fekalijų per langus“, – piktinosi vilnietis.
Visur reklamos, kaip Vilnius ir visa Lietuva žengia į priekį, bet šiuo atveju mes vis dar gyvename Sovietų Sąjungos laikotarpyje.
Namas, kurį šis žmogus mini, stovi A.Kojelavičiaus gatvėje. Dviejų aukštų daugiabutis šlaitiniu stogu, iš vienos pusės padažytas, iš kitos – gerokai nutriušęs. Šalia stovi ir vadinamasis ūkinis pastatas, kieme įrengta vandens kolonėlė.
Anot Evaldo, tokių daugiabučių Naujojoje Vilnioje yra ne vienas ir jie esą niekam nerūpi: „Daug gyventojų prašė, rašė raštus, skundus, bet į tai niekas nereaguoja. Vis tik žadama, jog ateity to nebus, kad bus pajungta kanalizacija, bet viskas kaip visada lieka tik pažadais.“
Apie tai, kad tenka gyventi daugiabutyje be tualeto, jau pasirodžius tekstui papasakojo ir Naujojoje Vilnioje gyvenanti Marija.
„Jau daug metų rašiau Vilniaus savivaldybei ir „Vilniaus vandenims“, kad pasinaudojant ES fondų lėšomis prijungtų mūsų namą adresu A.Kojelavičiaus g.210 prie miesto kanalizacijos.
Net tai neveikia, kad prie N.Vilnios geležinkelio stoties, kur vyksta renginiai minint Lietuvos žmonių tremtį į Sibirą, visai šalia yra lauko tualetai, o iš 216 ir 218 namo iš viso dažnai teka srutos“, – piktinosi moteris.
Reikia gyventojų iniciatyvos
Vilniaus savivaldybė vis dėlto tvirtina, kad nėra taip, jog tokie dalykai niekam nerūpėtų. Vos prieš kelias dienas, kaip tvirtina savivaldybės Energetikos skyriaus Šilumos ir vandens ūkio poskyrio vedėjas Kęstutis Karosas, su šio namo A.Kojelavičiaus g. viena iš gyventojų bendravo „Vilniaus vandenų“ darbuotoja.
„Jai papasakota apie visas galimybes, kaip ji ir to namo gyventojai galėtų prisijungti prie mūsų tinklų. Visų pirma, ką turi klientė padaryti, tai pateikti prašymą prisijungimo sąlygoms gauti“, – teigė K.Karosas.
Anot vedėjo, visi klientai, norintys prisijungti prie centralizuotų miesto tinklų, o ypač gyvenantys daugiabučiuose ar namų kvartaluose, kur daugiau nei vienas gyventojas, gali teikti paraiškas ir dalyvauti kvartalinių tinklų plėtros finansavime (dabar teikiama paslauga ir su rangos darbų atlikimu, kas palengvina klientams įsirengiant vandentiekio ar nuotekų įvadą/išvadą), taip pat yra galimybė įsirengus patiems nuotekas gauti dalinį finansavimą iš Vilniaus miesto savivaldybės.
Visų pirma, ką turi klientė padaryti, tai pateikti prašymą prisijungimo sąlygoms gauti, – teigė K.Karosas.
„Reikia nepamiršti, kad taip pat vystomi ir ES lėšomis nutiesti tinklai. Vystant tokius projektus, tinklai atvedami iki pat sklypo ribos. Taip mėginama pagerinti ir palengvinti gyventojų prisijungimą prie miesto tinklų. „Vilniaus vandenys“ suteikia visas galimybes prisijungti prie tinklų, tačiau reikia ir didesnio grįžtamojo ryšio iš pačių žmonių“, – pačius gyventojus rodyti daugiau iniciatyvos ragino K.Karosas.
Per 2 metus – 4,2 tūkst. prijungimų
Sostinės savivaldybės duomenimis, 2020–2022 m. „Vilniaus vandenų“ planuose prie nuotekų sistemos numatyta prijungti daugiau kaip 4,2 tūkst. gyventojų.
„Savivaldybė pernai pajungė nemokamai 86 namus prie nuotekų tinklų, daugiausia Naujojoje Vilnioje, iš savivaldybės ir Aplinkos ministerijos lėšų. Savivaldybė kompensuoja gyventojams, prisijungusiems prie nuotekų tinklų ir panaikinusiems išgriebimo duobes ar lauko tualetus, iki 50 proc. prisijungimo išlaidų (iki 1170 eurų).
Taigi, daroma labai daug, bet dar yra tokių namų, kurie esant galimybėms ir tinklams netoli namų nesijungia, bet naudojasi lauko tualetais. Šiuo metu pradedamas rengti Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo plėtros specialusis planas, kuriame bus nustatytos teritorijos, kuriose bus vykdoma vandens tiekimo ir nuotekų plėtra, terminai, finansavimo šaltiniai“, – aiškino K.Karosas.
„Vilniaus vandenys“ suteikia visas galimybes prisijungti prie tinklų, tačiau reikia ir didesnio grįžtamojo ryšio iš pačių žmonių.
Kiek Vilniaus miesto gyventojų vis dar naudojasi lauko tualetais, konkrečių skaičių sostinės savivaldybė neturi.
Šiuo metu vykdoma vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtra Šnipiškėse, Naujininkuose, Rasose, Naujojoje Vilnioje ir kt. Anot K.Karoso, pernai yra įvykdyti ES lėšomis finansuojami projektai, prie kurių gyventojai jau gali jungtis: Šnipiškių pietinė ir šiaurinė dalys, sodų bendrijos „Dailė“ ir „Aušra“, Salininkų II etapas, Naujosios Vilnios tinklų plėtros II etapas. Dar penki projektai bus įvykdyti šiemet: Kairėnų tinklų plėtros III etapas, Naujininkų, Rasų ir Giedrakalnio tinklų plėtros projektai.
Gąsdina baudomis
Lygiai prieš metus Europos Komisija (EK) paragino Lietuvą per du mėnesius ištaisyti padėtį ir panaikinti lauko tualetus gyvenvietėse, kur gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių. EK atstovybė Lietuvoje pranešė, kad Komisija pradėjo antrąjį pažeidimo nagrinėjimo etapą.
Pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą EK pradėjo 2017-ųjų vasarį, kadangi daug gyventojų vis dar nėra prisijungę prie centralizuotų nuotekų sistemų. Jei pažeidimas nebus pašalintas, Europos Teisingumo Teismas Lietuvai gali skirti milijoninę baudą. Šiose gyvenvietėse ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų turi būti surinkta centralizuotai iki 2023 metų.
Rugpjūtį aplinkos ministras Kęstutis Mažeika LRT radijui sakė, kad baudas gali tekti mokėti, jeigu savivaldybės ir jų valdomos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės nesuras bendros kalbos su gyventojais. Esą jeigu patys žmonės nenorės prisijungti prie centralizuotų sistemų, procesas bus sunkus, todėl būtina aktyviau į procesus įsijungti savivaldybėms, seniūnijoms, seniūnaičiams, viešosios tvarkos pareigūnams.
