„Lietuvos paštas“ nevirs banku, lindintys šešėliuose netaps legalūs, o prekybininkai gali būti irgi ramesni – jų niekas neribos. Tai tik keli pataisymai, kurie atsirado naujoje vyriausybės programoje, palyginti su tuo, ką žadėjo „valstiečiai“.
15min palygino 2 programas: priešrinkiminę „valstiečių“ ir naująją vyriausybės. Nors apie 90 proc. programos identiška valstiečių-žaliųjų rinkimų programai, koalicijos programa buvo rengta tik papildant „valstiečių“ rinkimų pažadus, o tekste trumpinys LVŽS tik pakeistas žodžiu „koalicija“ palikus net tą patį „Darnios Lietuvos“ pavadinimą, radome ir nemažai skirtumų, kurie gali nepatikti Ramūno Karbauskio sekėjams.
Išbraukė galimybę verslui legalizuotis
Mokesčius slepiantys ir algas „vokeliuose“ mokantys darbdaviai negalės legalizuotis, nors tokią galimybę savo programoje buvo įrašę „valstiečiai“.
„Sudarysime galimybę mokesčius slėpusiam verslui legalizuotis, per ribotą laiką sumokant nuslėptus mokesčius ir su jais susijusias baudas bei išvengiant kitokios atsakomybės“, – rašoma Lietuvos valstiečių ir žaliųjų programoje. Šios pagrindu ir buvo surašyta būsimos vyriausybės programa. Be to, apie „galimybę subjektams legalizuotis“ užsimenama ir kitoje vietoje.
Tačiau po derybų su socialdemokratais šis pažadas dingo, tad naujoje vyriausybės programoje apie galimybę legalizuotis jau niekur neužsimenama.
„Valstiečiai“ iki šiol manė, kad leidimas legalizuotis būtų efektyvi priemonė kovai su šešėline ekonomika. Apie tai 2010 metais kalbėjo ir dabartinis kandidatas į finansų ministrus Stasys Jakeliūnas. Tačiau socialdemokratai, matyt, juos įtikino atsisakyti tokių pažadų. Beje, kai kuriose šalyse šešėliniam pasauliui buvo leista legalizuotis taip siekiant pritraukti daugiau lėšų į šalies ekonomiką.
Paštas banku netaps
„Valstiečiai“ taip pat žadėjo kurti valstybinį banką „Lietuvos pašto“ pagrindu. Idėja buvo sutikta nevienareikšmiškai. Todėl po derybų su socialdemokratais šis pažadas buvo gerokai pakoreguotas.
Pavyzdžiui, „valstiečių“ programoje buvo įrašytas tvirtas pažadas kurti tokį banką. O naujosios vyriausybės programoje teliko „vertinsime galimybes įsteigti regionų plėtros banką“. Be to, vyriausybės programoje visiškai išbrauktas „Lietuvos pašto“ pavadinimas.
„Maxima“ gali būti rami
Prieš rinkimus „valstiečiai“ žadėjo kovoti su didelę rinkos dalį užimančiais prekybos tinklais. Todėl savo programoje jie įrašė pažadą iki 15 proc. sumažinti leistiną koncentraciją mažmeninės prekybos rinkoje.
Tai reiškia, kad tokie prekybos tinklai kaip „Maxima“ susidurtų su plėtros kliūtimis. Skaičiuojama, kad „Maxima“ Lietuvoje užima per 30 proc. rinkos. Tačiau po derybų su socialdemokratais vyriausybės programoje teliko pažadas mažinti leistiną koncentraciją mažmeninės prekybos rinkoje. Taigi konkretūs procentai po derybų buvo išbraukti.
Socialdemokratai nori naujos agentūros
Naujoje vyriausybės programoje matyti, ką naujo įrašė socialdemokratai. Pavyzdžiui, atsirado informacinės visuomenės skirsnis, pažadai supaprastinti statybų leidimų išdavimą, PAV procedūras ir pan. „Valstiečių“ programoje to nėra.
Be to, panašu, kad koalicijos partneriai socialdemokratai užsinorėjo naujos agentūros, kuri būtų atsakinga už talentų pritraukimą į Lietuvą. Tai esą siekis sugrąžinti bent dalį emigrantų į tėvynę. Taip pat atsirado naujų pažadų skatinant užsienio investicijas.
Palūkanų įsikuriantiems regionuose nedengs
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programą perrašydami į koalicijos programą derybininkai šeimos politiką apibrėžiančių nuostatų beveik netaisė.
Išbraukta tik viena nuostata – valdantieji nebesieks Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinti nuostatos, jog šeima sukuriama sudarius santuoką, taip pat šeima kyla iš motinystės ir tėvystės. Dėl to partneriai sutarę balsuoti laisvai, nors valstiečiai-žalieji vieni siūlyti tokią Konstitucijos pataisą neatsisako.
Koalicijos programoje neliko „valstiečių“ idėjos įvesti būsto paskolos palūkanas arba nuomos mokesčius dengiančias subsidijas jaunoms (iki 35 m.) šeimoms, įsigyjančioms būstą ne didmiesčiuose.
Vietoj to, socialdemokratų pageidavimu, programoje atsirado vietos siūlymui parengti ir įgyvendinti kompleksinę demografinę programą, kuri įgalintų padidinti gimstamumą, pailginti žmonių gyvenimo trukmę.
Taip pat įrašytas siekis didinti neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) šeimoms, auginančioms du ir daugiau vaikų.
Taip pat socialdemokratų pageidavimu koalicija įsipareigojo didinti motinystės (tėvystės) išmokas tėvams, taip siekdama gerinti demografinius šalies rodiklius. Ši nuostata programoje įrašyta net du kartus.
Sveikatos sistema ir užsienio reikalai – pagal „valstiečių“ norus
Kone mažiausiai socialdemokratai koregavo valstiečių-žaliųjų programines nuostatas, susijusias su sveikatos sistema, alkoholio, tabako ir azartinių lošimų kontrole.
Socialdemokratams nepatiko tik lozungai apie iki šiol negerai veikusią sveikatos stebėseną, todėl apie tai jau neužsimenama.
Taip pat aptariant greitosios medicinos pagalbos prieinamumą nutarta apsiriboti abstrakčiu pažadu gerinti jos darbo kokybę ir atsisakyti minties organizuoti visos paros šeimos gydytojų budėjimus teritorijose.
Tačiau numatyta skatinti gyvensenos medicinos specialistų įtraukimą į šeimos gydytojų komandas. „Bus plečiamos visuomenės sveikatos paslaugų apimtys, gyventojai bus mokomi sveikos gyvensenos pagrindų, tokių programų skaičius išaugs dvigubai“, – žada valdantieji.
Socialdemokratai panoro ir konkrečiau įsipareigoti didinti slaugytojų algas.
„Sieksime, kad slaugytojų vidutinis atlyginimas būtų didesnis už šalies atlyginimo vidurkį“, – nurodoma programoje. Be to, į valstiečių programą socialdemokratai įrašė siūlymą rezidentus mokyti ne tik regioninėse, bet ir rajonų ligoninėse.
Po socialdemokratų pataisų sumenko ir visuomenės sveikatos biurų ugdytojų vaidmuo. „Valstiečių“ nuostatos integruoti šią grandį į sveikatos priežiūros sistemą nebeliko.
Neliko ir dar vieno, viešumoje jau smarkiai kritikuoto valstiečių-žaliųjų pasiūlymo nebeleisti 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio skirti politinėms partijoms, tačiau suteikti galimybę šią dalį paskirti sveiką gyvenimo būdą skatinančioms organizacijoms. Ši nuostata iš programos išbraukta.
Dėmesys turintiems klausos negalią
Negana to, kad programoje „valstiečių“ pageidavimu atsidūrė siūlymai visiškai uždrausti alkoholio reklamą ir apriboti lošimų reklamą, socialdemokratai nutarė transliuotojams įvesti daugiau prievolių.
Pagal jų siūlymą programoje atsirado nuostatos, kad nacionalinės ir komercinių televizijų informacinė aplinka bus pritaikyta klausos negalią turintiems asmenims, jos bus verčiamos į lietuvių gestų kalbą ir titruojamos, palaipsniui iki 50 proc. išaugs tokių programų transliacijų apimtis.
Pati valstybė, socialdemokratų siūlymu, dar turėtų užtikrinti klausos negalią turintiems asmenims nemokamas lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugas visą parą. Pagal programą, gestų kalbos turėtų būti mokomi visi būsimi socialiniai darbuotojai, medikai, policininkai, ugniagesiai, mokytojai, psichologai ir teisininkai.
Neįtiko medžiotojams skirti ribojimai
Aplinkos apsaugos srityje socialdemokratai priekaištų valstiečių-žaliųjų programai daug neturėjo. Ištisi partijos programos puslapiai į koalicijos programą atgulė be jokių pataisų. Tik medžioklės ribojimams socialdemokratai nesutiko pritarti.
Nors valstiečiai-žalieji buvo nutarę medžiotojų organizacijas įpareigoti susitarti su miško savininkais dėl miško naudojimo medžioklei ir įtvirtinti nuostatą, kad teisės naudoti medžioklės plotus suteikimas privačioje žemėje priklauso jos savininkui, socialdemokratai šią nuostatą pakeitė.
Koalicijos programoje aptakiai numatyta siekti įgyvendinti tausojančios medžioklės principus, sprendžiant racionalaus medžioklės plotų naudojimo ir medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymo klausimus, daugiau teisių suteikti žemės ir miškų savininkams.
Taip pat numatyta tolygiai mažinti plynų kirtimų apimtis ir miškų monokultūrų (vienaamžiai ir vienarūšiai medynai) plotus.
Energetikos dalyje socialdemokratai valstiečių programoje nepataisė nė vieno punkto, todėl koalicijos programoje liko nuostata nepirkti elektros iš Astravo atominės elektrinės ir plėtoti atsinaujinančią energetiką. Netaisė socialdemokratai ir „valstiečių“ pažadų susisiekimo, žemės ūkio srityse.
Beveik be pataisymų „filtrą“ praėjo ir užsienio politikos programa.
Brandos egzaminai niekur nedings
Socialinei atskirčiai mažinti socialdemokratai į valstiečių-žaliųjų programą teįrašė kelis naujus punktus.
Anot jų, reikia įsipareigoti, kad nauja Vyriausybė Lietuvos socialinės atskirties ir pajamų nelygybės indeksą artins iki ES šalių vidurkio.
Taip pat, socialdemokratų pageidavimu, koalicijos programoje atsirado pažadas indeksuoti Vyriausybės remiamų pajamų dydį, susiejant šį dydį su santykine šalies skurdo riba.
Taip pat socialdemokratai į programą nutarė įtraukti siekį spręsti biudžetinių darbuotojų apmokėjimo problemas, priimant sisteminį atlyginimų indeksavimo įstatymą bei skatinant kasmetinius kolektyvinius susitarimus viešajame sektoriuje.
„Įstatymas turi įtraukti ir mokytojų atlyginimus“, – numato jie.
Be to, socialdemokratai sušvelnino valstiečių siūlymą brandos egzaminus pakeisti brandos darbais. Pagal bendrą koalicijos programą tokie darbai tik papildytų brandos egzaminus.
Socialdemokratai taip pat įrašė pažadą darželinukams. „Kiekvienas vaikas galės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Bus remiamos visos dienos mokyklos, užtikrinančios vaikų užimtumą ir po pamokų, sudarytos galimybės lankyti neformaliojo ugdymo įstaigą (sporto, meno ar mokslo būrelį), išaugs vasaros poilsio stovyklose dalyvaujančių vaikų skaičius, tam bus įvestas tikslinis šios programos finansavimas“, – po derinimo įrašyta koalicijos programoje.
„Valstiečių“ nuostatas aukštojo mokslo srityje socialdemokratai patobulino sakiniu, kad studijų paskolas palaipsniui turėtų imti teikti Valstybinis studijų fondas, o komercinių bankų dalyvavimo turės būti atsisakyta.
Analitikas: radikalumo atsisakyta
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas Marius Dubnikovas mano, kad po derybų „valstiečiai“ atsisakė radikaliausių pažadų. „Akivaizdu, kad po socialdemokratų pataisymų vyriausybės programa tapo mažiau radikali. Nes yra rizika radikaliausių pažadų tiesiog neįgyvendinti“, – 15min teigė M.Dubnikovas.
Pavyzdžiui, tai, kad atsisakyta šešėlinės ekonomikos dalyvių legalizavimo, rodo, jog šis klausimas jau neaktualus. „Tai buvo svarbu prieš 15 metų, bet ne dabar. Kas nori, gali legalizuotis – moki mokesčius ir jau esi legalus“, – samprotavo M.Dubnikovas.
„Lietuvos paštas“ iš būsimo valstybinio banko rėmų irgi esą dingo neatsitiktinai. „Banką galima kurti ir kitų organizacijų pagrindu, nebūtinai pašto. Todėl atsisakyta konkrečiai įvardyti“, – kalbėjo analitikas.
