Pakuotėms skirtuose konteineriuose – batai, rūbai, higienos priemonės
„Kaip parodė gegužės – rugsėjo mėnesiais atlikti kontroliniai patikrinimai 14 Lietuvos savivaldybių, į individualaus naudojimo rūšiavimo konteinerius, skirtus pakuotėms, gyventojai ir toliau meta avalynę, drabužius, higienos priemones, maisto ir kitokias atliekas. Netinkamai išrūšiuotos atliekos kartais sudaro apie trečdalį ir daugiau tokių konteinerių turinio. Kitaip sakant, už pakuočių tvarkymą atsakingi gamintojai ir importuotojai priversti tvarkyti dar ir mišrias atliekas, nors tai jiems visiškai nepriklauso“, – aiškina VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) direktorius Valentinas Miltienis.
Šią tendenciją patvirtino per penkis pastaruosius mėnesius šalies savivaldybėse atlikti patikrinimai, juos kartu su PTO vykdė ir kitos dvi licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos.
Pasak V.Miltienio, kolektyvinio naudojimo plastiko ir popieriaus pakuotėms skirtų konteinerių turinys yra panašus – rūšiuotos atliekos yra stipriai užterštos mišriomis atliekomis. Kiek geresnis kolektyvinio naudojimo stiklo konteinerių turinys. Nors pasitaiko, kad į stiklo konteinerius, skirtus stiklinių pakuočių surinkimui, metami automobiliniai stiklai, molio dirbiniai, plytelės. Tuo tarpu mišrioms atliekoms skirtuose konteineriuose, deja, vis dar gausu įvairiausių pakuočių, kurios turėtų būti rūšiuojamos. „Ten, kur dar likę seno tipo atvirų konteinerių – jų vaizdai yra nemalonus neatsakingo rūšiavimo liudijimas“, – teigia V.Miltienis.
Netinkamai rūšiuojamos ir elektronikos atliekos
Atliekų rūšiavimo problemas įvardija ir išplėstinės gamintojų atsakomybės principo pagrindu veikianti Elektronikos platintojų asociacija (EPA).
„Mūsų asociaciją nuolat pasiekia informacija, kad į konteinerius, skirtus po rūšiavimo likusioms atliekoms, metama ir įvairi buitinė elektronika, panaudotos baterijos. Bendro naudojimo konteineriams skirtose aikštelėse galima rasti senų šaldytuvų, dulkių siurblių, mikrobangų krosnelių, elektrinių virdulių, įvairių elektronikos įrangos dalių. Plastiko pakuotėms skirtuose konteineriuose tenka matyti kompiuterių klaviatūrų ar kitų plastikinių kompiuterių liekanų. O juk daugybę sykių esame siuntę visuomenei žinią, kad elektronikos laužas nėra nei metalo, nei plastiko atliekos“, – sako EPA vadovas Linas Ivanauskas.
L.Ivanauskas atkreipia dėmesį, kad elektronikai naudojamo plastiko sudėtyje yra degumą mažinančių antipirenų, dėl to toks plastikas perdirbamas kitokiais būdais nei pakuotės. Patekęs į pakuotėms skirtus konteinerius elektronikos laužas užteršia rūšiuotas atliekas ir padidina pakuočių tvarkymo organizacijų išlaidas.
Konteineriuose, kuriuose atliekos „nebetelpa“ – tuščios ertmės
Pasak UAB „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorės Daivos Skrupskelienės, bendro naudojimo konteineriai, skirti pakuočių ir popieriaus atliekoms, dažniausiai perpildomi ir nelegalūs sąvartynai šalia jų susidaro daugiausia dėl to, kad gyventojai prieš mesdami pakuotes į konteinerius jų neišardo ir nesuspaudžia (ypač didesnių, pavyzdžiui, dėžių nuo baldų, vaizdo ir garso, kompiuterinės technikos ir pan.). Taip konteineriuose lieka daug tuščios ertmės.
„Išmetimo angos pusiau požeminių konteinerių dangčiuose yra mažesnės nei įprastų antžeminių konteinerių. Dalis gyventojų tiesiog patingi dėžes išlankstyti, kad jos tilptų pro konteinerio dangčio ertmę ir sukrauna jas šalia – taip paprasčiau“, – atkreipia dėmesį D.Skrupskelienė.
„Ecoservice“ atstovė įvardija ir kitą pakuočių atliekų konteinerių perpildymo priežastį: juose šalinamos netinkamos atliekos. Dažnas atvejis, kad gyventojai iš nežinojimo, rūšiavimo įgūdžių trūkumo ar sąmoningumo stokos į pakuočių konteinerius primeta netinkamų atliekų: plastikinių dailylenčių, tapetų ar kitų remonto atliekų, kurioms šiuose konteineriuose – ne vieta. Pasitaiko, kad konteineriuose randama net baldų ar padangų. Tokios atliekos turėtų keliauti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
Nesilaikydami tvarkos klaidingai mano sutaupantys
VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos direktoriaus V.Miltienio teigimu, dažnu atveju kolektyvinio naudojimo konteinerių perpildymo priežastis yra per mažas mišrių komunalinių atliekų konteinerių skaičius arba per retas šių konteinerių išvežimo grafikas. Todėl užsipildžius šiems konteineriams gyventojui lieka viena išeitis – mišrias komunalines atliekas mesti į pakuočių atliekų konteinerius.
Tuo tarpu D.Skrupskelienė įvardija priežastis, kodėl individualaus naudojimo pakuočių surinkimo konteineriai prisipildo greičiau nei ateina jų tuštinamo laikas: „Vadovaujantis savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklių nuostatomis, regionuose, kaimiškose vietose nustatoma, kad mišrios komunalinės atliekos surenkamos tik kartą per mėnesį. Todėl užpildžius mišrių komunalinių atliekų konteinerį, atliekos tiesiog metamos į turimus pakuočių konteinerius. Taip jie ne tik greičiau užpildomi, bet kartu ir užteršiamos konteineryje esančios pakuotės, popierius, kurios dėl to gali tapti netinkamos perdirbti.“
Tiek VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, tiek UAB „Ecoservice“ atstovai įvardija dar vieną ydingą rūšiavimo nuostatą: individualių valdų savininkai, kuriems kintamoji rinkliavos dalis už komunalinių atliekų išvežimą priklauso nuo per mėnesį išstumtų konteinerių skaičiaus (ištuštinimo dažnio), kartais tiesiog gudrauja. Siekdami sutaupyti, dalį mišrių komunalinių atliekų meta į pakuočių konteinerius, už kurių ištuštinimą ir išvežimą jiems mokėti nereikia.
„Tiesa ta, kad užteršdami pakuotėms skirtus konteinerius netinkamomis atliekomis vartotojai savo netvarkos kainą pajunta per prekių kainas. Tvarkydami jas patiriame papildomų išlaidų, kurios yra tris kartus didesnės už atliekų, surenkamų mišrių atliekų konteineriais, tvarkymo išlaidas. Taip vartotojas padidina veiklos sąnaudas, o galiausiai tampa naujų prekių kainos dalimi. Deja, turbūt reikia laiko, kad šią sąsają bei atsakingo rūšiavimo naudą suprastų ne mažuma, o dauguma“, – pastebi PTO vadovas.
Pasak V.Miltienio, didžiausia dabartinės atliekų rūšiavimo ir tvarkymo sistemos bėda yra tai, kad už netvarką, kurią sukelia neatsakingi gyventojai, turi padengti tie, kurie tvarkingai rūšiuoja, bei tie, kurie tvarko net ir mišrias atliekas, dėl kurių tvarkymo neturėtų sukti galvos.
Apie VšĮ Pakuočių tvarkymo organizaciją
VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija – tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – gamintojų ir importuotojų pavedimu plėtoti efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą bei vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo veiklą, įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintas gamintojams ir importuotojams pareigas, siekiant įvykdyti LR Vyriausybės nustatytas apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo užduotis.
