LLRA-KŠS neperlipo 5 proc. rinkimų į Seimą kartelės. Tam paaiškėjus, valdantieji registravo nutarimo projektą pavadinimu „Dėl paklausimo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui“.
Juo politikai siekia, kad KT įvertintų, ar per Seimo rinkimus laidų vedėjo, visuomenininko Andriaus Tapino inicijuota kampanija „Viso gero, Woldemortai“ bei pažeidimai vienmandatėje Panerių–Grigiškių rinkimų apygardoje turėjo esminės įtakos Seimo rinkimams.
Teigia, kad Seimas prieš KT apsijuoks
Tiesa, Seimo Teisės departamentas pažymėjo, kad tam jau ne laikas – terminai kreiptis į KT su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo pasibaigė praėjusią savaitę, tai yra praėjus 72 valandoms po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija patvirtino galutinius Seimo rinkimų rezultatus.
Visgi nutarimą valdantieji Seimui vis tiek pateikė, antradienį įvyko jo svarstymas.
Parlamentarai iš opozicijos aiškino, kad kreiptis į KT nebėra prasmės.
„Jeigu žiūrėti grynai procedūriškai, gali būti, kad Konstitucinis Teismas išvis nepriims nagrinėti šio kreipimosi. Tada geri norai liks gerais norais, bet nieko negalim padaryti. Aš kreipimąsi vertinčiau kaip politinį pareiškimą“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Aš kreipimąsi vertinčiau kaip politinį pareiškimą.
Konservatorius Jurgis Razma aiškino, kad paklausimo į KT turinys yra netinkamas, o ir laikas kreiptis esą jau iškapsėjo.
„Jeigu priimtumėm nutarimą kreiptis į Konstitucinį Teismą, aš manau, kad mes kaip Seimas šiek tiek ir apsijuoktumėm Konstituciniame Teisme dėl savo teisinio neraštingumo. Turėtume aiškiai skaityti, ką parašė Teisės departamentas, kuris pastebėjo, kad kreiptis reikėjo per tris dienas nuo atitinkamo pareiškimo priėmimo, tai yra, iki lapkričio 3 dienos imtinai. Visi matome, kokia šiandien diena“, – dėstė politikas.
Nori galimybės apsiginti
LLRA-KŠS narė, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė vylėsi, kad Seimas partijos iniciatyvą patvirtins ir suteiks galimybę „gintis ir apginti savo tiesą“. Anksčiau, anot jos, to padaryti nepavyko dėl Seimo pirmininko kaltės.
„Šį nutarimo projektą Seimas turėjo svarstyti po 48 val. paskelbus rinkimų rezultatus, ir mūsų partija skundą pateikė laiku, bet Seimo pirmininkas, nevykdydamas savo pareigos, neinformavo Seimo narių, neorganizavo posėdžio. Tai noriu padėkoti, kad bent jau šiandien svarstome“, – teigė R.Tamašunienė.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis jos žodžių nepraleido pro ausis. Jis tikino, jog pirmąjį laišką dėl prašymo Seimui kreiptis į KT iš LLRA-KŠS pirmininko Valdemaro Tomaševskio gavo spalio 26 dieną. Ta pačią dieną jį apsvarstė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ir pagrindo apsvarstyti prašymą plačiau esą neaptiko.
Kitą analogišką laišką į asmeninį paštą Seimo pirmininkas teigė gavęs lapkričio 1-ąją 16.37 val.
„Praėjus 25 valandoms ir dar kiek tai pusvalandžio. Ir todėl jokios iniciatyvos naudojant Seimo rinkimų įstatymą aš neturėjau galimybės [išnaudoti], ir šaukti Seimo posėdžio nebebuvo prasmės“, – kalbėjo jis.
„Norėdamas išspręsti šią situaciją ir nenaudodamas Seimo rinkimų įstatymo, siūlau šį nutarimą, kurį siūlo pozicija, suteikti jam galimybę būti priimtam dar šiandien, tai yra, siūlau ypatingą skubą, kadangi tai reikalauja Konstitucinio Teismo sprendimo, tam, kad jis šiandien būtų priimtas Seime“, – pridūrė Seimo pirmininkas.
Siūlau ypatingą skubą.
Būtų šaukę nenumatytą posėdį
Valdantieji siekė, kad nutarimo projektą „Dėl paklausimo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui“ iki galo apsvarstytų dar šios sudėties Seimas.
„Yra surinkti 49 Seimo narių parašai dėl neeilinio posėdžio rytoj“, – antradienį prieš posėdį teigė valdančių lyderis Ramūnas Karbauskis ir pridūrė, kad šio posėdžio metu Seimas galėtų pritarti ir LLRA-KŠS norui kreiptis į KT.
Nenumatytus Seimo posėdžius šaukia ir nustato jų laiką Seimo valdyba. Kol kas ji to nepadarė.
Bet panašu, kad nenumatyto Seimo posėdžio ir neprireiks, nes Seimo pirmininkas V.Pranckietis tam, kad dėl kreipimosi į KT būtų apsispręsta antradienį, pasiūlė ypatingą skubą.
Parlamentarai balsų dauguma tam pritarė.
Pagal statutą, ypatinga skuba svarstant projektus turėtų būti taikoma tik tada, „kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus“.
Pritaikė ypatingą skubą
Tai yra: įvedant arba įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, taip pat ją atšaukiant, skelbiant arba paskelbus mobilizaciją, skelbiant demobilizaciją, priimant sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas ginkluoto užpuolimo atveju ir (ar) prireikus ypač skubiai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, stichinės nelaimės ar kitomis ekstremaliomis aplinkybėmis, kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini ypač skubūs Seimo sprendimai.
Priėmimo procedūros metu balsų tam, kad būtų patvirtintas Seimo paklausimas dėl įtakų Seimo rinkimams, taip pat užteko. Paklausimui pritarė 62 tautos atstovai, „prieš“ buvo 23, 10 balsuodami susilaikė.
Kaip balsavo kiekvienas Seimo narys galite patikrinti čia.
Kreiptis į KT dėl Seimo rinkimų rezultatų LLRA-KŠS prašė Seimo pirmininko V.Pranckiečio ir prezidento Gitano Nausėdos, bet jie to daryti nesutiko. Partija, anot jų, nepateikė pagrįstų argumentų, kad organizuojant Seimo rinkimus būtų padaryti šiurkštūs įstatymo pažeidimai.
LLRA-KŠS įsitikinimu, A.Tapino inicijuota kampanija, kuria siekta, jog partija nepatektų į parlamentą, šiurkščiai pažeidė Seimo rinkimų įstatymą.
Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad akcija „Viso gero, Voldemortai“ ir leidinys „Viso gero, Valdemarai“ buvo neigiama LLRA-KŠS reklama, tačiau rinkimų kampanijos įstatymo nepažeidė, nes nei A.Tapinas, nei „Laisvės TV“ nebuvo politinės kampanijos dalyviai.
A.Tapinas tikino, kad jokių teisės aktų nepažeidė.
