„Be abejo, yra tam tikro nepasitikėjimo Jonu Šimėnu“, – interviu Žinių radijui trečiadienį sakė parlamento vadovė.
Konservatorė I.Degutienė sakė dar neturinti atsakymo iš Seimo etikos ir procedūrų komisijos, ar jos bendrapartietis J.Šimėnas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, „kadangi tariamai jo sūnus dirba būtent su atsinaujinančiais ištekliais“.
Penkių aplinkosaugos organizacijų vadovai praeitą savaitę vėl paskelbė nepasitikintys J.Šimėnu. Šį pareiškimą gamtosaugininkai išplatino, Seime kilus skandalui dėl Atsinaujinančių išteklių įstatymo projekte atsiradusios formuluotės, kurios parlamentarai nebuvo priėmę ir kuri leistų šalyje statyti neriboto galingumo hidroelektrines.
Vis dėlto I.Degutienė tikino gaunanti tiek J.Šimėną kritikuojančių, tiek jį remiančių organizacijų laiškų.
„Aš asmeniškai kaip Seimo pirmininkė gaunu vienus pasirašiusius žmonių ir nevyriausybinių organizacijų laiškus, kurie nepasitiki, kitą dieną gaunu kitos grupės, kurie reikalauja jį palikti ir pasitiki, ir aiškina, kad prieš tai rašiusi grupė neteisingai elgiasi“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
I.Degutienė sakė ir pati kalbėjusi su J.Šimėnu, kuris kritiką permeta kitiems komiteto nariams.
„Jiek tame komitete žmonių, tiek nuomonių. Aš nei jo nuimti galiu, nei ką, aš galiu su juo tik pasikalbėti. Kol kas TS-LKD frakcija, kurios jis yra deleguotas atstovas į šį komitetą, juo pasitiki“, – sakė I.Degutienė.
Praeitą savaitę Seimo Etikos ir procedūrų komisija, narpliojusi „detektyvą“ dėl pasikeitusios nuostatos Atsinaujinančių išteklių įstatymo projekte, tyrimą baigė išgirdusi komiteto darbuotojos pripažinimą, kad tai buvo jos technine klaida.
Tuo metu komiteto pirmininkui konservatoriui J.Šimėnui tepasiūlyta gerinti komiteto darbą.
Į etikos sargus kreipėsi konservatorė Aurelija Stancikienė ir liberalcentristas Algis Čaplikas, prašydami išsiaiškinti, kokiu būdu Atsinaujinančių išteklių įstatymo projekte atsirado žodžiai „ne mažiau kaip“.
Parlamentarų teigimu, ir Seimo salėje, ir Aplinkos apsaugos komitete svarstant įstatymo 13-o straipsnio redakciją, pritarta nuostatai, kad iki 2020 metų hidroelektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, suminė įrengtoji galia turi būti padidinta iki 141 MW, suteikiant pirmenybę nepatvankinėms technologijoms.
Tačiau į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę priimti buvo įtrauktas projektas, kuriame teigiama, kad iki 2020 metų hidroelektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, suminė įrengtoji galia turi būti padidinti ne mažiau kaip iki 141 MW, pirmenybę suteikiant nepatvankinėms technologijoms.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J.Šimėnas kaltinimus atmetė, o kaltę prisiėmė komiteto darbuotoja, paaiškinusi, kad žodžius „ne mažiau kaip“ įrašė kaip bendrą įstatyme tokiais atvejais naudojama formuluotę.
Grupė visuomeninių organizacijų viešą kritiką J.Šimėnui išsakė dar pernai gruodį dėl kelių įstatymo pataisų, kurios, visuomenininkų teigimu, būtų įteisinusios neteisėtas statybas ir masines užtvankas, žalingas Lietuvos upėms.
