Paplūdimiai smarkiai paplauti, todėl pėsčiomis nuo tilto pasiekti centrinę gelbėjimo stotį – keblu. Mokslininkų teigimu apie tai, kad toks likimas laukia šiaurinės paplūdimio dalies, valdininkai buvo įspėti seniai. Pajūrio krantams tvarkyti Vyriausybė šiemet neskyrė nieko, todėl krantinę tikimasi tvarkyti iš Europos Sąjungos (ES) lėšų.
Situacija liūdna
Anot Palangos mero Vytauto Stalmoko, kurortas kiek tik gali, tiek prisideda prie paplūdimio tvarkymo. „Tai apskrities prerogatyva. Paplūdimių „maitinimui“ smėliu reikia didelių pinigų, kurių mes neturime. Dabartinė situacija labai liūdna“, – sakė jis.
Anot Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sekretoriaus Vaidoto Linkaus, krantams tvarkyti kasmet būdavo skiriama po 0,5 mln. Lt. Šiemet tam neskirta nė lito. Vandens išgraužtus krantus ketinama tvarkyti iš ES lėšų. Tam skirta apie 17 mln. Lt, projektas tęsiasi iki 2012-ųjų.
Paplūdimių „maitinimui“ smėliu reikia didelių pinigų, kurių mes neturime. Dabartinė situacija labai liūdna. Sakė V.StalmokasPirmiausia ketinama sutvarkyti yrantį paplūdimį prie Palangos tilto. Tą ketinama padaryti pavasarį.
Pasinaudojus „europiniais“ pinigais buvo tvarkomas ir paplūdimys prie Birutės kalno. Į jį buvo suvežta 107 tūkst. kubinių metrų smėlio. Kone kilometro ilgio ruožas po šios injekcijos paplatėjo maždaug 20 metrų.
Baiminamasi vėjo
Baltijos pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas Saulius Gulbinskas teigė, kad šiandieninis vaizdas paplūdimyje – atspindys to, ką prieš kelerius metus prognozavo specialistai.
Sutvarkius vieną paplūdimio ruožą, kitas liko „nuskriaustas“. Siaučiant dideliam vėjui ir beveik pusmetriu pakilus vandens lygiui buvo smarkiai paplautas krantas. Jei pakiltų dar didesnis vėjas, tikėtina, krantai būtų dar labiau išgraužti. Vienas iš mokslininkų siūlomų variantų – hidrotechninių įrenginių, tokių, kaip povandeniniai bangolaužiai, statyba.
„Apiręs ruožas – keliasdešimties metrų ilgio. Tikimybė, kad erozija paveiks ilgesnę kranto dalį – maža“, – aiškino specialistas. Vis tik, pasak S.Gulbinsko, paplūdimio „maitinimas“ būtų priimtiniausias būdas sutvarkyti krantą. Šiai nuomonei antrino ir Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimonas Budrys.
