Ar LLRA-KŠS po tokių pasisakymų, o ir priglaudę Iriną Rozovą, nebijo prorusiškos partijos etiketės ir ar ne laikas iš pavadinimo braukti žodį „lenkai“ Seimo rinkimams skirtame interviu cikle „Už ką balsuoti?“ kalbėjomės su Z.Jedinskiu.

Jis tikino, kad svarbiausia LLRA-KŠS ir šį rudenį gauti 5 proc. rinkėjų palaikymą, kad vėl galėtų turėti frakciją Seime. O pagrindinis tikslas, jei pavyks išlikti valdančiąja partija, pasak Z.Jedinskio, dvigubai padidinti vaiko pinigus. Tam esą galima būtų aukoti šiuo metu gynybai skiriamus pinigus.

– Pone Jedinski, gal būtume pradėję ir nuo ko nors kito, bet štai jūsų įrašas feisbuke sulaukė labai daug dėmesio, jis buvo skirtas Baltarusijai, todėl norisi ir pradėti nuo užsienio politikos. Ar jums pačiam gaila, kad Sovietų sąjunga sugriuvo?

– Nežinau, kokia čia sąsaja su Baltarusija ir dabartiniais įvykiais, bet tikrai man pačiam negaila. Vis dėlto mes dabar gyvename demokratinėj valstybėj ir bent tai, kad galima laisvai išreikšti savo nuomonę, jau yra didžiulis pliusas, jau nekalbant apie visus kitus dalykus, apie kuriuos nėra prasmės šiandien dabar kalbėti.

Žinote, jei jau plačiai ir filosofiškai, tai kiekviena valdžia yra Dievo bausmė visuomenei už jos nuodėmes.

– Jūs sakote, kad demokratija yra vertybė, bet kodėl jūs neigiate piliečių teisę protestuoti? Gal nedaug kas atsimena, bet su 2009 m. riaušėmis prie Seimo jūs lyginote ne tik baltarusių protestus dėl suklastotų rinkimų, bet ir Maidaną Ukrainoje.

Tada sakėte, kad Rusija pasiuntusi karius į Ukrainą gynė silpnesniojo poziciją. Ar jūs pateisintumėte, jei dabar Rusija imtųsi karinės intervencijos Baltarusijoje?

– Na, vėlgi, pradėkime nuo šių dienų. Jeigu kalbant apie įvykius Baltarusijoje, komentuojant tą mano įrašą feisbuke, tai ten buvo pasakyta labai trumpai ir beveik vienu sakiniu. Aš pasakiau, kad Aliaksandras Lukašenka pasimokė iš konservatorių Andriaus Kubiliaus valdžios kaip tramdyti protestuotojus.

O tada, 2009 m., noriu visiems priminti, kad prie Lietuvos Seimo buvo susirinkę protestuotojai. Ką jie gynė? Jie gynė Lietuvos Konstituciją, kuri buvo Lietuvos valdžios tuo metu pažeista. Pažeidimas buvo tas, kad buvo sumažinti atlyginimai, pensijos ir tai pripažino Lietuvos Konstitucinis Teismas. Tai va kyla klausimas, kodėl mes nesikreipiame į tuos, kurie pažeidinėjo tą Konstituciją – jie dabar Seime sėdi, dalyvauja politikoje, o žiūrime į Baltarusiją.

Mano pasisakymo esmė buvo ta, kad turime žiūrėti savo reikalų. Tuo palyginimu norėjau parodyti, kad turime pas save daug neišspręstų reikalų ir problemų.

Ten prirašyta nepriimtinų dalykų, po kuriais aš negalėčiau pasirašyti. Pavyzdžiui, kad mes nepripažįstame A.Lukašenkos išrinkto prezidentu. Kokiu pagrindu?

– Kokius jūs kelius matote Baltarusijai, kaip išspręsti situaciją?

– Vėlgi, čia mano nuomonė, aš nenoriu, kad nei Rusija, nei Baltarusija spręstų mūsų Lietuvos problemas, mūsų piliečių problemas. Čia, mano manymu, turi spręsti tų valstybių piliečiai, kur jie gyvena. Čia jų teisė ir, mano manymu, kištis į kitų valstybių reikalus mums nedera. Juk mes nenorėtume, kad į mūsų valstybės reikalus kištųsi kitos valstybės. Mano nuomone, tai normalu, suprantama ir visam pasaulyje priimtina.

– Visgi kalbėdamas apie Ukrainą jūs sakėte, kad Rusija tuo metu gynė silpnesniojo poziciją. Tai ten irgi vyko intervencija į kitos valstybės reikalus ir jūs ją pateisinote.

– Nuo ko viskas prasidėjo? Nuo to reiktų pradėti šį komentarą. Viskas prasidėjo nuo Maidano. Ten irgi buvo protestuotojai, taip, bet po to kas įvyko? Viena pusė – protestuotojai, dėl kurių įvyko vadinamas perversmas, valdžią paėmė nacionalistai, nacistai, o kita pusė, kuri nepalaikė tuo metu tos valdžios buvo Ukrainos Rytuose. Tada ta laimėjusi valdžia su tankais, su patrankomis pradėjo tramdyti tuos protestuotojus, kurie nepalaikė tos valdžios. Taigi vėl palyginimas: kodėl mes palaikome tuos protestuotojus, kurie buvo Maidane, o negalime palaikyti tų, kurie buvo Ukrainos Rytuose?

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kijeve minimos Maidano aukų žūties metinės

– Oficiali versija ir mūsų valstybės pozicija buvo tokia, kad tuos, kaip jūs sakote „protestuotojus“ Rytuose rėmė Rusija ir buvo infiltruoti „žali žmogeliukai“, kurie visai nebuvo ukrainiečiai. Jūs tam prieštaraujate? Manote, kad taip nebuvo?

– Aš vėl noriu pabrėžti, kad jei tai lyginame su situacija Baltarusijoje ir ieškote palyginimų su situacija Ukrainoje 2014 m., tai aš prieš jėgą, prieš smurto naudojimą prieš taikius protestuotojus. Čia visiems turbūt aišku. Čia kiekvienas normalus žmogus turi turėti tokią nuomonę. Aš irgi tokią nuomonę turiu, bet jei mes vėl palyginame Ukrainą ir Baltarusiją, tai Ukrainoje vėlgi buvo tie protestuotojai Rytuose ir Kryme, kurie nepalaikė valdžios, nepalaikė perversmo.

Tai aš pasisakau už vienodus standartus. Jeigu mes palaikome visus protestuotojus, tai palaikome visus, o ne pagal tai, ar man patinka Lukašenka, ar nepatinka. Ar patinka Porošenka, ar nepatinka, aš visada laikausi tos nuomonės, kad visada už vienodus standartus, o mes, deja, mūsų valstybės politikai ir visi kiti naudoja dvigubus, trigubus standartus pagal tai, kas patinka, ar nepatinka, ar kas sufleruoja iš užsienio, ką palaikyti. Aš griežtai prieš tai pasisakau. Visada ir visur.

– Pristatydamas jus kaip LLRA sąrašo lyderį, V.Tomaševskis gyrė jus už iškalbą, bet dabar būtent jūsų pasisakymai sukėlė tokias diskusijas, kad dėl jų partijos pirmininkas priverstas teisintis, „valstiečiai“ jus kritikuoja ir yra stumiami nutraukti koalicinę sutartį.

Jūs pats nedalyvavote balsavime Seime dėl rezoliucijos dėl Baltarusijos, o jūsų kolegos balsavo už. Reiškia, partija jūsų nuomonės nepalaikė?

– Matote, mūsų partija demokratinis darinys, kur kiekvienas gali turėti savo nuomonę. Yra, aišku, partijos politika, bet aš nesuprantu, kaip jūs sakote, kad partija nepalaikė mano nuomonės.

Mano nuomone, buvo pasakyta, parašyta labai trumpai ir aiškiai: aš pasakiau, kad Lietuvos A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė panaudojo smurtą prieš taikius gyventojus ir tai palyginau su situacija Baltarusijoje ir nieko daugiau. Ko čia galima nepalaikyti? Kas čia kam nesuprantama?

Tiesiog politikai, žurnalistai, žiniasklaida interpretuoja savaip ir nori matyti ir girdėti tai, ką jie nori matyti ir girdėti, o ne tai, kas yra pasakyta ir parašyta. Kas dėl vakar dienos (pokalbis su Z.Jedinskiu vyko kitą dieną po Seimo balsavimo – red. past.) tai vėl – kiekvienas Seimo narys turi savo nuomonę ir gali balsuoti, kaip jam patinka.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Laidoje „Nėra už ką balsuoti?“– Zbignevas Jedinskis

– Jūs nusprendėte išvis nedalyvauti. Kodėl?

– Todėl, kad jeigu būtų rezoliucijoje parašyta tik tai, kad mes nepalaikome smurto, kuris buvo panaudotas prieš taikius gyventojus, aš būčiau pasirašęs. Tačiau ten prirašyta tiek įvairiausių, mano galva, nepriimtinų dalykų, po kuriais aš negalėčiau pasirašyti. Pavyzdžiui, kad mes nepripažįstame A.Lukašenkos išrinkto prezidentu. Kokiu pagrindu?

– Nes buvo suklastoti rinkimai?

– Iš kur mes žinome, kad jie buvo suklastoti?

– Iš to, kiek buvo pranešimų apie pažeidimus, turbūt gali tokių įtarimų kilti daug kam?

– Tai tik pagal įtarimus, ar ne?

– Nežinau, bet čia Lietuvos Seimo nuomonė, Lietuvos prezidento nuomonė, ES nuomonė ir daugybės mūsų kaimynų nuomonė.

– Aš neišgirdau nė vieno argumento, nė vieno rimto argumento, nė vieno fakto, pagal ką mes sprendžiame, kad ten rinkimai buvo nelegitimūs. Jeigu mes neturime įrodymų, tai kaip mes galime priiminėti tokius sprendimus, rezoliucijas ir panašiai? Mano manymu, čia tikrai kišimasis į kitų valstybių vidaus reikalus. Ar mes nepyktume, jei Baltarusija ar Rusija pasakytų, kad mūsų prezidentas išrinktas neteisingai ar neteisėtai, ar su pažeidimais? Mes irgi būtume protestavę, ar ne?

Aš jums atsakysiu trumpai į tą klausimą: mano manymu, jei mes sprendžiame, ar čia teisėtai, ar neteisėtai, yra vienas vienintelis būdas, kuris galėjo būti įrašytas į mūsų rezoliuciją. Tai, kad mes pasisakome prieš smurtą prieš taikius protestuotojus, ir antra, juk yra vienas vienintelis teisinis būdas patikrinti, ar rinkimai buvo suklastoti ar ne? Žinote, koks jis yra? Balsų perskaičiavimas.

Pirmas teisinis žingsnis patikrinti, ar rinkimai buvo suklastoti – tai perskaičiuoti balsus.

– O jeigu biuleteniai išmesti į šiukšlių dėžę, tai ką skaičiuoti? Buvo tokių istorijų pateikta, kad jie deginti, išnešti maišais su kopėčiom iš antro aukšto.

– Pirmas teisinis žingsnis patikrinti, ar rinkimai buvo suklastoti – tai perskaičiuoti balsus. Bet atkreipkite dėmesį, kad nei mūsų politikai to nesiūlo, nei Lukašenka to nesiūlo. Žinote, kodėl?

A.Lukašenka nenori turbūt todėl, kad ten tikrai buvo pridėta balsų, o mūsiškiai nenori, nes net jei balsų buvo prirašyta, vis tiek oficialūs rezultatai būtų A.Lukašenkos naudai. Tai visiems aišku.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka

– Pereikime prie rinkimų reikalų. Kiek mandatų tikitės laimėti?

– Mes tikimės peržengti 5 proc. barjerą. O toliau priklausys, kaip pasidalins vietos, mandatai. Mes tikimės, kad turėsime frakciją – aštuonis mandatus.

– Ar su „valstiečiais“ esate sudarę preliminarų susitarimą, kad po rinkimų ir toliau dirbsite kartu, jei jie formuos koaliciją?

– Tokius dalykus pirmiausia derina partijos vadovai. Reikia jiems tą klausimą uždavinėti. Kol kas apie tokius susitarimus nežinau.

– Bet jūs sąrašo vedlys. Tai svarbi pozicija.

– Pirmininkai užsiima tokiais klausimais, strategija rinkimų, taktika. Būtent jie prognozuoja, su kokiais partneriais mes būsime ar nebūsime koalicijoje. Klausimą reikia užduoti partijos pirmininkui.

– Kaip jūs asmeniškai matytumėte, su kuo LLRA galėtų bendradarbiauti? Matome, kad dabar pavyksta bendradarbiauti su „valstiečiais“, savivaldybėse pavyksta sutarti ir su liberalais.

– Mes bendradarbiausime su tais, kuriems tinka mūsų programinės nuostatos. Tai yra krikščioniškos vertybės ir pagrindiniai programos punktai. Jei bus mums pasiūlyta eiti į koaliciją, o programa mūsų bus koalicijos sutartyje, tai kodėl ne? Galiu priminti, kad dabar koalicija buvo sudaryta su sąlyga – ne dėl ministro posto, o dėl to, kad mes viena iš pagrindinių nuostatų įrašėme, kad šioje kadencijoje turi būti skirti pinigai vaikams. Mūsų programoje buvo įrašyta 120 eurų, bet kol kas sutikome su puse kelio. Tai rodo, kad mes ne dėl postų, ne dėl kėdžių, o tiesiog dėl mūsų programos. Jeigu mūsų programinės nuostatos tiks mūsų koalicijos partneriams, tai mes pasiruošę bendrauti.

Mūsų partijos politika tokia, kad mes nebijome kažkokių santykių pablogėjimo ar kažkuo rizikuoti.

– Jūs pats užsiminėte apie ministrą ir štai prezidentas Gitanas Nausėda yra pareiškęs, kad Jaroslavas Narkevičius po rinkimų ministru tikrai nebebus, dabar daug kartų yra raginęs jį trauktis. Kaip manote, ar buvo verta užsispyrusiai laikytis įsikibus posto ir susipykti su šalies vadovu?

– Mūsų partijos politika tokia, kad mes nebijome kažkokių santykių pablogėjimo ar kažkuo rizikuoti. Mūsų politika yra tokia, kad mes galvojame apie tai, kad mūsų rinkėjams būtų iš to gerai.

Kas dėl ministro J.Narkevičiaus, tai, mano manymu, jei ministras žino, kad jis niekuo dėtas, kad skleidžiamas melas, tai jis neturi trauktis. Aš galiu pakomentuoti, kad daug ministrų buvo pasitraukę dėl žymiai menkesnių kaltinimų ir tuo labai naudojasi dabar ir visada tie, kurie nori, kad tas ministras pasitrauktų. Meta kaltinimus, kaltinimai be jokių įrodymų, po to pasirodo, kad išvis tai buvo melas. Žmogus pasitraukia, ateina kitas. Tai toks paprastas būdas, kaip pašalinti nepatogų ministrą, vadovą ir panašiai.

Aš laikausi tos nuomonės, kad jei aš žinau, kad tikrai čia melas, kad tai šantažas, tai tikrai negalima pasiduoti ir pasitraukti, todėl, kad čia bus atidaryta Pandoros skrynia – tada kuo toliau, tuo daugiau tokiu būdu visi naudosis. O kas dėl Narkevičiaus, tai mes žinome, kiek buvo melo, kuris nepasitvirtino ir kur mes žinome, kad čia yra melas.

Aš nekalbu jau apie tuos keliukus, kur ir mane palietė savo laiku, kur LRT ir visos kitos televizijos paskelbė, kad J.Narkevičius man išasfaltavo kelią, o pasirodo, tai – melas. TV3 parodė reportažą, kad tai tikrai melas, o niekas neatsiprašė. Tarp kitko, aš parašiau skundą etikos komisijai, tai skundą atmetė, žinote, kokiu pagrindu? Sako, čia ne melas, o netikslumai. Sako, politikui čia yra taikoma, galima pritaikyti.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Zbignevas Jedinskis

– Matote, su Narkevičiumi yra šiek tiek kitaip, nes nėra taip, kad vien melas buvo skelbiamas. Jūs sakote, kad daug buvo melo, aš atsimenu tas istorijas dėl brakonieriavimo, kurias, tarp kitko, būtent 15min paneigė, išsiaiškinus, kad tai nepagrįsta istorija. Bet buvo ir dalykų, kurie nebuvo melas ir vis dar yra tiriami STT.

Taigi kur yra ta riba, kad politikas gali sakyti, kad čia tik šantažuojamas ir spaudžiamas pasitraukti, o kur jau jam iš tiesų reikėtų prisiimti tą politinę atsakomybę?

– Pirmiausia, ir tie rimti kaltinimai, kuriuos tiria STT, bet išvadų kol kas nėra. Aš tikiuosi, kad jos bus palankios J.Narkevičiui. Būtų gerai, kad tai išsispręstų iki rinkimų. Bet mano galva, yra neskubama išsiaiškinti, kad būtų galima laikyti mūsų ministrą tokioje šantažo būsenoje. Kur ta riba? Na, niekas tos ribos nežino, bet aš laikausi nuomonės, kad jeigu neįrodyta, nereikia trauktis. Aišku, jei žmogus pats jaučia, kad galbūt tikrai reikėtų, tai aš tikrai pats pasitraukčiau. Aš pasitraukčiau, jei jausčiau, kad kažką padariau tokio, kas prieštarauja politiko moralei. Bet Narkevičiaus atveju, tai yra melas, šantažas ir sukurtos istorijos ir tikrai negalima trauktis.

– LLRA tradiciškai buvo regioninė partija. Šie rinkimai partijai bus išskirtiniai, nes kelsite kandidatus ne tik apygardose, kur gyvena tautinės mažumos, jūsų pirmininkas vis akcentuoja, kad nebesate vien lenkų ir rusų partija. Ar partija dar nesvarsto iš pavadinimo išbraukti žodžio „lenkai“?

– Jei pastebėjote, prie mūsų pavadinimo prisidėjo kita dalis – krikščioniškų šeimų sąjunga, tai čia buvo turbūt vienas tas žingsnis padarytas. Ar reikia to antro žingsnio, čia tikrai spręs partijos suvažiavimas, galbūt derybos bus. Bet aš čia nieko blogo nematau. Yra Lenkijoje pavyzdžių, kur yra Vokiečių partijos atstovai Seime ir net rinkimų nereikia, jie renkasi tarp savęs ir turi vieną garantuotą vietą. Nieko čia nėra ypatingo. Kaip bebūtų, lenkai Lietuvoje yra mažuma, čia jie nuolatiniai gyventojai, šeimininkai šitos žemės. Kaip krikščionys, kaip liberalai, tiesiog toks pavadinimas, aš manau, kad jo nereikia kol kas atsisakyti.

– Sakote šeimininkai šitos žemės. Čia kai kuriuos gal įžeistų toks pasakymas, nebijote?

– Kodėl? Kiekvienas, kuris čia gyvena savo tėvynėje, yra šeimininkas šios žemės. Ir jūs esate šeimininkė, ir operatorius šeimininkas. Kas čia tokio?

Prorusiška ar neprorusiška, aš taip negalvoju, bet čia gyvenantys rusai yra Lietuvos piliečiai.

– I.Rozova ir vėl jūsų kandidatų sąraše – kodėl LLRA nenori atsiriboti nuo žmonių, dėl kurių kyla abejonių, kad jie galbūt yra Rusijos paveikti? Jūsų negąsdina prorusiškos partijos etiketė?

– Mūsų partija yra krikščioniška partija, mes laikomės krikščioniškų vertybių. Prorusiška ar neprorusiška, aš taip negalvoju, bet čia gyvenantys rusai yra Lietuvos piliečiai. Jie yra tautinė mažuma, jie turi panašias problemas kaip ir mes – ir švietimas, ir kultūra, ir kitos problemos mus jungia. Nieko blogo čia nematau. Galų gale, jeigu rusai kartu su mumis ir jie palaiko mūsų programą, kur pirmiausia parašyta, kad mes už krikščioniškas vertybes, tai nieko čia ypatingo.

– O kokius kelius bendradarbiauti su Rusija jūs matytumėte, nes programoje, matyt, turėsite ne tik ekonominę dalį, bet ir užsienio politikos dalį. Ar programoje bus kas nors apie Rusiją ir kas konkrečiai?

– Galiu pasakyti taip, kad ir 2016 m. mūsų programoje buvo parašyta labai paprastai: mes norime, kad mūsų santykiai su visais kaimynais būtų geri. Mes už taiką, bendradarbiavimą, sutarimą, bet mes nenorime kištis į Rusijos politiką ir nenorime, kad rusai kištųsi į mūsų politiką.

– Kokios jūsų pagrindinės idėjos, rinkimų pažadai rinkėjams? Jūsų programa dar neskelbiama.

– Mano, kaip vienmandatininko, programa jau paskelbta.

– Aš klausiu labiau apie visą partiją.

– Tai ten ištrauka iš visos programos. Tai mes pasisakome už krikščioniškas vertybes, už tradicinę šeimą, už tai, kad turtingas turi mokėti daugiau, mes pasisakome už vaiko pinigus – 120 eurų vienam vaikui. Kaip sakiau, šioje kadencijoje mūsų užsispyrimu buvo priimtas sprendimas dėl 60 eurų vaikui. Esame pusiaukelėje. Tą kitą pusę, manau, galima būtų išspręsti labai greitai. Net pirmoje sesijoje. Tam reikia apie 80 mln. eurų. Tam esame numatę bankų apmokestinimo įstatymą.

– Grįšite prie šios idėjos?

– Tam mūsų įstatymui po pateikimo yra pritarta. Jis atsigulė stalčiuose. Jis buvo svarstomas, bet buvo kitas pasiūlymas ir jis skyrėsi nuo mūsų taip, kad buvo padidintas bankų pelno mokestis, o tai, mūsų manymu, neatneš tiek lėšų į biudžetą, kiek būtų atnešęs mūsų įstatymas. Pelno mokesčio, kaip žinote, bankai gali išvengti arba jį sumažinti. Mūsų mokestis numato, kad jo išvengti nebūtų įmanoma, nes būtų apmokestinami bankų aktyvai, tai yra bankų turtas.

Jeigu neklystu, 2018 m. pabaigoje bankų turtas sudarė apie 8,9 mlrd., eurų tai, jei mūsų mokestis numatytų 0,4 metinio, tai būtų apie 100 mln. eurų biudžetui kasmet, nepriklausomai nori bankas mokėti, ar ne.

– Bankai sakytų, kad perkels šiuos kaštus vartotojams, visiems piliečiams, kurie naudojasi bankų paslaugomis. Turbūt pinigų visoms jūsų idėjoms reikės ir vien bankų turto mokesčio gali nepakakti, o jau netrukus gali tekti pradėti atidavinėti skolas, kai Lietuva skolinosi koronaviruso krizei įveikti. Kaip jūs matote šias problemas? Ar bus iš ko didinti pensijas, vaiko pinigus, ypač, jei bankų mokesčio nebus?

– Replikuosiu dėl bankų noro perkelti mokestį ant klientų pečių. Kad tai neįvyktų, reikia didinti konkurencingumą. Kai aš pristatinėjau Seime bankų apmokestinimo įstatymą, aš paminėjau, kad reikia kurti valstybinį komercinį banką. Tada ši idėja visiems buvo kaip šokas. Ji buvo labai smarkiai kritikuojama, visi sakė, kad nieko nesuprantu. Tačiau tai buvo ekonomisto Romo Lazutkos idėja. Ką mes kalbame pabaigoje, kad jau ir prezidentas, ir premjeras pritaria šiai idėjai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Laidoje „Nėra už ką balsuoti?“– Zbignevas Jedinskis

– Tik niekas nesusitaria, koks tas bankas turi būti.

– Dėl dizaino – taip. Ir dėl bankų apmokestinimo įstatymo kritikavo dėl dizaino, kad gal tą dalį ar kitą reikia apmokestinti. Kai įstatymas patenka į Seimą, svarstymo stadijoje jis grįžta visiškai nepanašus, bet idėja mano yra tokia, kad padidinus konkurencingumą galima išspręsti visas problemas būtent įkūrus valstybinį komercinį banką.

Dar jūs klausėte apie biudžetą. Taip, laukia mūsų nelengvi laikai, bet viską galima išspręsti. Biudžetas tai nėra tai, kad ką suplanuosime, tą ir turėsime po metų. Kai ateis metas formuoti biudžetą, reikia žiūrėti į valstybėje susiklosčiusią situaciją. Mano manymu, biudžetą galima didinti didinant mokesčius, bet galima ir mažinti išlaidas. Mano manymu, yra sričių, kur galima išlaidas sumažinti.

– Kurias pirmiausia?

– Aš jau esu sakęs, kad, mano manymu, gynybos biudžetas yra per didelis ir jį galima sumažinti. Galiu priminti, kad, specialiai vakar pažiūrėjau, 2009 m. biudžeto išlaidos gynybai buvo maždaug keturiskart mažesnės.

Aš jau esu sakęs, kad, mano manymu, gynybos biudžetas yra per didelis ir jį galima sumažinti.

– Dabar mes vykdome įsipareigojimus NATO skirti 2 proc. BVP. Jums atrodo, kad to nereikia daryti?

– Taip, aš taip manau. Ne tik aš taip manau. Taip mano ir tokios valstybės stiprios, turtingos, kaip Vokietija, kuri iki šiol neskiria tų 2 proc. Antra, jei girdėjote, buvo Lietuvoje padaryta apklausa 2019 m. lapkričio mėnesį, ar reikia didinti gynybos išlaidas. Dauguma gyventojų, jei neklystu, 55,1 proc. pasisakė prieš didinimą ir tik 30 su kažkiek už.

– Bet čia buvo kalba apie 2,5 proc.?

– Tai nesvarbu, bet apie didinimą galima ir kitą apklausą atlikti dėl 2 proc. Faktiškai dauguma Lietuvos visuomenės pasisakė prieš didinimą. Be to, galiu priminti, kad net buvę Lietuvos aukšto rango karininkai kritikuoja tuos pirkimus, kurie dabar vykdomi ir kurie buvo vykdomi prie Butkevičiaus valdžios. Tai ir „Boxerių“ pirkimą kritikuoja net ir aukšto rango karininkai dėl jų kainos, kokybės ir panašiai. Jau nekalbu apie auksinius šaukštelius. Ir čia galima ieškoti rezervų, įvesti tvarką, nes čia sritis, kuri nekontroliuojama.

– Esate sakęs, kad pasisakote už krikščioniškas vertybes ir laikote, kad valdžios kritikuoti negalima. „Valdžia, šita Vyriausybė yra dievo skirta bausmė už mūsų nuobaudas“, teigėte LRT ne taip seniai. Ar taip tebegalvojate, nes primenu, ir jūsų partija yra šioje vyriausybėje. Už kokias nuodėmes jūs esate bausmė?

– Labai dažnai man ir komentatoriai ir oponentai primena šį pasisakymą. Bet čia buvo ištraukta iš konteksto. Jei gerai atsimenu, tai buvo ar pirmas, ar antras biudžeto svarstymas, mes tada nesutikome su biudžeto paskirstymu, mūsų frakcija, jei neklystu, balsavo prieš biudžetą ar ruošėmės balsuoti prieš ir aš, pasisakydamas prieš biudžetą, prieš tuometę valdančiųjų politiką pasakiau, kad šita valdžia tai mums duota Dievo bausmė už mūsų nuodėmes. Toks buvo pasisakymo tikslas.

– Nesijaučiate, kad dabar jūs esate tokia bausmė?

– Žinote, jei jau plačiai ir filosofiškai, tai kiekviena valdžia yra Dievo bausmė visuomenei už jos nuodėmes.

Interviu dalį, kurioje Z.Jedinskis pasakoja, ką jis skaito, kuo žavisi, kokioje šeimoje augo ir ką veikė per Sausio 13-ąją, skaitykite čia.

Šis interviu yra naujienų portalo 15min specialiai 2020 m. Seimo rinkimams skirto interviu ciklo „Už ką balsuoti?“ dalis. Tai yra naujienų portalo 15min Aktualijų skyriaus žurnalistų parengta medžiaga ir ji nėra finansuojama politinių partijų, Vyriausiosios rinkimų komisijos ar kitų šaltinių. Projektui kalbinami didžiųjų politinių partijų sąrašų lyderiai, kurių interviu 15min portale publikuojami kiekvieną sekmadienį ir pirmadienį. Jau parengtus interviu galite skaityti čia: „Už ką balsuoti?“

VIDEO: Z.Jedinskis: „Objektyviai save vertinu ir galimybės tapti ministru nematau“