„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2016 05 17

Z karta mokykloje: naujosios technologijos – padeda ar trukdo mokytis?

Naujausios technologijos sparčiu tempu paliečia kiekvieną žmogaus buities, ir ne tik jos, žingsnį. Kompiuteriai ir išmanūs sprendimai darbe, automibilyje – kur be pasisuktum. Naujosios technologijos nelaukia, o beldžiasi ir į mokyklų duris. Vaikai pastarųjų laukia išskiestomis rankomis, o pedagogai ir mokytojai šiuo klausimu nėra vieningi.
Vaikai žaidžia kompiuteru
Vaikai žaidžia kompiuteru / 123rf.com

„Microsoft Lietuva“ švietimo programų vadovė Ingrida pabrėžia, kad tėvai ir mokytojai visada liks svarbiausiu veiksniu, tačiau ragina nepamiršti, kad Z karta gimė jau interneto eroje.

Apie inovacijas ir naująsias technologijas švietime kalbama iš tiesų labai daug, tėvai ir visuomenė šiuo klausimu skyla į dvi dalis. Vieni palaiko modernesnio švietimo idėjas, kiti atvirkščiai – tiki senomis metodikomis.

Ar gali naujosios technologijos iš tiesų padėti vaikui įsisavinti žinias? O gal kompiuteriai ir išmanieji įrenginiai kaip tik tolina vaikus nuo mokslo? Šia tema kalbamės su „Microsoft Lietuva“ švietimo programų vadovė ir „Infobalt“ Švietimo ir žmogiškųjų išteklių komiteto pirmininkė Ingrida Stankevičienė.

– Ką manote jūs? Kiek ir kodėl švietimui reikalingos naujosios technologijos?

Mokykla yra vaikams, todėl būtina jų paklausti, kaip jie nori būti mokomi. ​

– Mokykla yra vaikams, todėl būtina jų paklausti, kaip jie nori būti mokomi. Jei norisi prieštarauti, kad vaikai per jauni suprasti, kas jiems geriausia, pasižiūrėkime, kokia linkme vystosi pasaulis – technologijų daugėja visose gyvenimo srityse, jos išstumia daugelį senų profesijų.

Technologijos tampa pamatine priemone daugeliui užduočių atlikti ir mūsų vaikų gyvenime už mokyklos ribų jų apstu. Kyla natūralus klausimas, kodėl mokykla tampa vos ne vienintele vieta, kur technologijos vaikams yra tabu? Kodėl jos pateikiamos minimaliai kaip atskira disciplina, mokomos nuobodžiai ir be vaikus įtikinančių sąsajų su realiu gyvenimu?

123rf.com nuotr/Vaikai su kompiuteriais
123rf.com nuotr/Vaikai su kompiuteriais

– Veikiausiai tenka susipažinti su kitų šalių patirtimi. Kaip vertinate Lietuvos mokyklų pažangą, kalbant apie naujųjų technologijų diegimą?

– Užsienio šalių praktika taip pat labai įvairi ir priklauso nuo jų švietimo sistemų lankstumo ir gebėjimo reaguoti į pokyčius darbo rinkoje. Yra šalių, kurios labiau atsižvelgia į technologinės aplinkos pasikeitimus ar atliekamus tyrimus dėl, pavyzdžiui, darbuotojams keliamų kompetencijų reikalavimų. Lietuvoje tik puse lūpų kalbame apie tai, kad ruošiame specialistus, kurių rinkai nereikia jau šiandien. O apie tai, kad iš bendrojo lavinimo mokyklų išeina moksleiviai, kurie daugelį metų mokėsi tiesiog egzaminui, nekalbame visai.

Tenka pripažinti, kad net egzistuojant elektroninio raštingumo kvalifikacijos reikalavimui, daugybei kursų ir mokymų, naujos technologijos į mokyklas taip ir neateina. Yra kelios mokyklos – švyturiai, kurios iš tiesų moko su technologijomis, o ne tiesiog turi porą kompiuterinių klasių. Tai, ką jos daro mokymo procese iš tiesų prilygsta stebuklui, nes jose kaip ir kitose – sąlygose vienodos, o mokiniai tokių pat gabumų, kaip ir visur.

Yra kelios mokyklos – švyturiai, kurios iš tiesų moko su technologijomis, o ne tiesiog turi porą kompiuterinių klasių.

Tas stebuklas yra mokyklos vadovų ir kelių mokytojų novatorių nuopelnas. O daugumoje kitų mokyklų – senoji mokymo metodika ir persenę kompiuteriai net mokant informatikos.

– Kaip gyvena kitos valstybės? Kokios technologijos jų mokyklose? Kokių esate mačiusi įdomesnių pavyzdžių?

– Vienas iš pastarųjų man didelį įspūdį padariusių pavyzdžių – UTC Reading‘o mokykla Londono priemiestyje. Ši mokykla municipalinė, su profesine pakraipa paskutinėse klasėse. Šioje mokykloje moksleiviams ir mokytojams keliamas tas pats aprangos kodo reikalavimas – „business casual“. Mokykla neperka vadovėlių – visą medžiagą remdamiesi šaltiniais internete mokytojai parengia patys ir elektroniniu būdu suteikia moksleiviams.

Asmeninio arch. nuotr./Ingrida Stankevičienė.
Asmeninio arch. nuotr./Ingrida Stankevičienė.

Visi namų darbai, pratybos ir projektai – elektroniniai; taip taupomi pinigai, popierius ir visų laikas. Nors Jungtinė Karalystė daug turtingesnė nei Lietuva, kompiuterio mokymo tikslais suteikimas kiekvienam moksleiviui išspręstas labai pragmatiškai – finansiškai pajėgūs tėvai kompiuterius vaikams parūpina patys, o nepajėgiems padeda valstybė. Tačiau nereikia toli važiuoti, kad pamatytum įkvepiančių mokymo su technologijomis pavyzdžių.

Finansiškai pajėgūs tėvai kompiuterius vaikams parūpina patys, o nepajėgiems padeda valstybė.

Tarp tokio mokymo pradininkų Lietuvoje yra Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija, kuri per eilę metų ne tik kūrė ir tobulino įvairias mokymo su technologijomis metodikas ir būdus, bet technologijų padedami sukūrė mokyklą kaip organizaciją ir subūrė aplink ją labai veiklią bendruomenę. Šioje gimnazijoje gana paprastomis priemonėmis sukurtos unikalios mokymosi aplinkos ir bendros mokyklos erdvės. Ne veltui ši mokykla jau seniai sulaukė pripažinimo šioje srityje ir iki šiol šių pozicijų neužleidžia.

– Kokių naujausių technologijų švietime dar galime laukti. Ar jos orientuojamos į skirtingas amžiaus grupes – sakykime, vieni sprendimai pradinukams, kiti studentams?

– Šiuo metu net ir Lietuvoje turime daugybę sprendimų švietimui: tai įvairių gamintojų sukurtos programėlės, elektroniniai dienynai, e-pratybos, e-knygos ir pan. Dažnam mokytojui stinga laiko ir kompetencijų kaip visą šią įvairovę susidėlioti į lengvai suvaldomą sprendimą – kad nereikėtų šokinėti po tinklapius, programas ar kitokias mokymo priemones. Todėl po truputėlį artėjame prie visų priemonių apjungimo po vienos švietimui skirtos programos skėčiu. Pavyzdžiui, „Microsoft Office 365” pradinis programų tinklelis po truputį pildosi tomis taikomosiomis programomis, kurios buvo sukurtos ir švietimui pristatytos atskirai.

ES moksleivių apklausos rodo, kad daugiau nei 70 proc. 8 ir 11 klasių moksleivių mano, kad mokymasis su technologijomis teigiamai veikia daugelį mokymosi aspektų.

Be to, dauguma elektroninių švietimo įrankių kūrėjų atsižvelgia į šiuolaikinės pedagogikos tyrimus ir savo kuriamas priemones pritaiko individualizuotam mokymui. Kita svarbi naujiena – į švietimą žengia edukacija per žaidimus.

Šių metų vasarą pasirodysianti „Microsoft Minecraft“ švietimui skirta versija bus lengvai pritaikoma įvairioms amžiaus grupėms ir skirtingiems mokomiems dalykams – mokiniai galės vienu metu žaisti visame pasaulyje populiarų žaidimą ir tuo pačiu mokytis.

– Galbūt teko girdėti kokių tyrimų rezultatų, kiek naujosios technologijos padeda įtraukti jaunuosius į mokymosi procesą? Kokią įtaką tai daro rezultatams?

– Mokymas su technologijomis yra sąlyginai naujas dalykas. Visų pirma, neturime pakankamai ilgo laiko objektyviai įvertinti technologijų įtakos mokymosi procesuose. Tačiau, ES moksleivių apklausos rodo, kad daugiau nei 70 proc. 8 ir 11 klasių moksleivių mano, kad mokymasis su technologijomis teigiamai veikia daugelį mokymosi aspektų kaip gebėjimą susikoncentruoti, įsiminti ir suprasti mokymo medžiagą, bendradarbiauti projektuose, mokytis savarankiškai bei pagerina atmosferą klasėje.

– Ne retas mano, kad skatindami kompiuterinę kartą nuo mažumės neugdome raštingumo įgūdžių, kruopštumo, knygas keičia žaidimai. Kaip manote, kokią įtaką šiuo klausimu daro naujosios technologijos?

– Z karta gimė interneto eroje ir technologijos jos gyvenime yra neatsiejamos. Pačios savaime technologijos nėra žalingos ar skatinančios neigiamus įpročius, tai tik priemonės, kuriomis pasinaudodamas vaikas gali kurti ir mokytis. Naujausios technologijos jau kuris laikas leidžia rašyti ranka kompiuterio ekrane, tad yra būdų elektroninėmis priemonėmis ugdyti raštingumą mums įprasta šio žodžio prasme.

Nežiūrint technologijų pažangos mokytojas ir tėvai lieka svarbiausiomis figūromis mokymo procese ir nuo jų veiklos priklausys, ar vaikas skaitys knygas, ar jas atliks atidžiai ir kruopščiai. Tiesiog norėdamas pasiekti šių rezultatų naujomis priemonėmis mokytojas pats turi mokytis, o mokytis tikrai yra iš ko.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs