2019 08 18

Z.Kazlauskas: prieš Baltijos kelią buvo „Apkabinkime Baltiją“ – ten rinkomės spontaniškai

Baltijos kelias buvo gerai organizuotas renginys – kas norėjo, visi apie jį žinojo ir galėjo ruoštis bei dalyvauti. Metais anksčiau įvykusi akcija „Apkabinkime Baltiją“ vyko kur kas spontaniškiau. Taip sako kaunietis Zigmas Kazlauskas, tikindamas, kad Baltiją apkabinti norėta visų pirma dėl ekologinių priežasčių – tuo metu jūra ir jos pakrantės neretai priminė sąvartynus.
Akimirkos iš ekologinės-politinės akcijos „Apkabinkime Baltiją“
Akimirkos iš ekologinės-politinės akcijos „Apkabinkime Baltiją“ / Vytauto Daraškevičiaus nuotr.

„Baltijos kelias jau buvo tąsa „Apkabinkime Baltiją“ renginio“, – įsitikinęs Z.Kazlauskas, prisiminęs 1988 m. rugsėjo pirmųjų dienų renginį prie jūros. Prieš tris dešimtmečius dalyvavęs abiejuose šiemet jis ketina stoti į Baltijos kelią su tomis pačiomis nedidelėmis Baltijos šalių vėliavėlėmis, kurias nešėsi ir „Apkabinkime Baltiją“ metu.

„Man persitvarkymo įvykiai buvo žinomi nuo pirmos dienos, nes dalyvavau kuriant Sąjūdžio grupes. Buvau įkūręs 28-ąją rėmimo grupę. Sąjūdžio suvažiavimo dalyvis, Sąjūdžio narys nuo pirmųjų dienų. Buvau Darbininkų sąjungos pirmininkas. Man atgimimo įvykiai: „Apkabinkime Baltiją“, Baltijos kelias ir šiandien gyvi, nes tokie įvykiai, kai juose dalyvauji, niekada neužsimiršta“, – savo istoriją taip prisiminė ponas Zigmas 15min projekte apie Baltijos kelią.

Vėliava per „Volgos“ langą

Paprašytas prisiminti daugiau, Z.Kazlauskas atsivertė vieną 1998 metų birželio „Kauno dienos“ numerių. Jame jis rado savo, žmonos ir sesers nuotrauką iš to įvykio.

„Aš nuo pirmųjų dienų dalyvavau akcijose. Viena buvo dėl Kruonio hidroelektrinės saugumo. O štai akcija „Apkabinkime Baltiją“ vyko Sauliaus Griciaus iniciatyva. Tada nebuvo tiek tų telefonų, nieko, bet žmonės susižinodavo.

Mes susirinkome Kaune, IX forte, 13 val., rinkomės, kas kaip sužinojo, ką sugebėjo, spontaniškai. Aš buvau pasiruošęs didelę vėliavą ir tris mažiukes – Lietuvos, Latvijos ir Estijos, važinėjau tada su 24-a „Volga“, tai prisitvirtinau vėliavėles prie buferio, o didelę vėliavą per langą iškišę važiavom. Kelionė buvo labai smagi“, – 15min pasakojo ponas Zigmas.

Kelionės tikslą – Baltijos jūrą – buvo planuojama pasiekti iki 16 val. „Bet kai pradėjome važiuoti, kiti, važiavę pro šalį, jungėsi, susidarė didžiausia kolona. Kiek tų mašinų – nepasakysiu. Nuvažiavome iki jūros, po dvi-trys eiles Žemaičių plente susidarydavo. Kas charakteringa, jokios avarijos – net įbrėžimo nebuvo. Skubiai visi, bet buvo „skubėk lėtai“, nors greitį laikėme didelį. Taip sėkmingai, kad jokios avarijos niekas nepadarė“, – kalbėjo Z.Kazlauskas.

Kiti, važiavę pro šalį, jungėsi, susidarė didžiausia kolona. Kiek mašinų – nepasakysiu. Nuvažiavome iki jūros, po dvi-trys eiles Žemaičių plente susidarydavo.

Jis su šeima važiavo į Šventąją, žmonių buvo daugybė, sukrauti laužai: „Automobilius statėme, kur papuolė ir kaip papuolė, niekas nekreipė dėmesio, niekas mūsų nebarė. Kabinomės už rankų ir ėjome prie jūros. Žmonių neapsakomai daug buvo, pakili nuotaika. Anksčiau atvažiavę laužus kūreno, aplink matėsi ir metalo laužo, padangų, visko ten buvo.“

Renginys užsitęsė iki vakaro – žmonės ėmė skirstytis tik apie 19-20 val.

„Gelbėkime Baltiją“

Nors „Apkabinkime Baltiją“ renginys neretai vadinamas ekologiniu-politiniu, ponas Zigmas linkęs tikėti, kad tuo metu svarbiausi buvo būtent ekologiniai aspektai.

Vytauto Daraškevičiaus nuotr./Akimirkos iš ekologinės-politinės akcijos „Apkabinkime Baltiją“
Vytauto Daraškevičiaus nuotr./Akimirkos iš ekologinės-politinės akcijos „Apkabinkime Baltiją“

„Čia buvo ekologija. Kadangi S.Gricius buvo žaliasis, ši akcija skirta Baltijai apvalyti nuo šiukšlių. Viskas susiliejo į tą akciją – kad bundame gelbėti Baltiją, o Sąjūdis vystėsi toliau. Baltijos kelias mano veiksmuose buvo jau antras momentas. O „Apkabinkime Baltiją“ buvo įspūdingiausia, kadangi apie Baltijos kelią žinojome, ruošėmės, iš Vilniaus į Kauną atėjo informacija, žinios.

Dėl „Apkabinkime Baltiją“ jaunimas daugiausia veikė, kiek kas galėjo, tiek visus informavo. Tai buvo spontaniška. Jaunimas dalyvavo, žmonės jungėsi pakeliui, klausinėjo, kas čia vyksta, į ką visi šaukė „Gelbėkime Baltiją“. Ir žmonės net automobilius apsukę važiavo.“

Jis prisiminė, kad žmonės jungėsi ir savo gyvenamosiose vietose – štai ant tilto Babtuose sustojo susiėmę už rankų, taip lydėdami pravažiuojančius automobilius, mojuodami jiems.

Jaunimas dalyvavo, žmonės jungėsi pakeliui, klausinėjo, kas čia vyksta, į ką visi šaukė „Gelbėkime Baltiją“. Ir žmonės net automobilius apsukę važiavo.

Po „Apkabinkime Baltiją“ akcijos ponas Zigmas sakė jau neturėjęs abejonių dėl tolesnės savo visuomeninės veiklos. Jis teigia įkūręs 28-ąją Sąjūdžio rėmimo grupę, lankė kursus, gavo Sąjūdžio lektoriaus pažymėjimą. O po metų kartu su tūkstančiais žmonių stojo į gyvą Baltijos kelio grandinę.

Baltijos kelyje dalyvavo ir maži ir dideli. Po 30 metų pasidalinkite savo istorijomis! Tai galite padaryti čia https://www.15min.lt/baltijos-kelias/pasidalinti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų