„Ketinu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą apeliacine tvarka skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kadangi demokratija privalo būti apginta, o laisvoje Europos Sąjungos valstybėje negali įsitvirtinti precedentas, kuriuo net politikams būtų draudžiama priešintis Aleksandro Dugino idėjoms“, – teigė cituojamas Ž.Pavilionis.
Jis teigė tautos atstovo laisvą mandatą ir saviraiškos laisvę laikąs fundamentaliu demokratijos veikimo pagrindu, o Konstitucijoje yra įtvirtintas draudimas persekioti Seimo narį už jo pareigų vykdymą.
Anot parlamentaro, teismas nepagrįstai suvaržė jo kaip tautos atstovo teisę ir pareigą ginti Lietuvos valstybės interesus, „nes uždraudė net Seimo posėdžio metu kalbėti apie procesus, kurie Seimo nario nuomone, gali būti naudingi Rusijai“.
Politikas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT) skundė parlamento etikos sargų išvadą, kad jis pažeidė politikų elgesio kodeksą plenariniame posėdyje svarstant „Romuvos“ pripažinimo klausimą bendriją susiejęs su buvusiu sovietų saugumu bei dabartine Kremliaus politika.
Todėl aš manau, kad norėdami ar nenorėdami, sąmoningai ar nesąmoningai šiuo metu tie, kurie teikia šį projektą, tiesiog vykdo Kremliaus instrukciją.
Etikos sargai tokį sprendimą priėmė dėl Ž.Pavilionio pasisakymo, kad „Rusijos KGB nuosekliai nuo sovietinių laikų darė viską, kad pagonybė Lietuvoje sustiprėtų“.
„Pasiskaitykite A.Dugino (Kremliaus ideologo) raštus. Jis aiškiai įvardija, kad krikščionybė yra vienas iš tų akmenų, kuriuos Lietuvoje reikia sunaikinti, tai buvo ir partizaninio judėjimo atrama. Todėl aš manau, kad norėdami ar nenorėdami, sąmoningai ar nesąmoningai šiuo metu tie, kurie teikia šį projektą, tiesiog vykdo Kremliaus instrukciją“, – sakė konservatorius.
Senovės baltų religinė bendrija dėl šių žodžių kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, o Ž.Pavilionis nepalankią jam išvadą apskundė teismui.
VAAT liepos 10 dienos sprendimu konstatavo, kad Ž.Pavilionis viešai pasisakydamas, jog bendrijos „Romuva“ veikla tiesiogiai susijusi su Kremliaus politika, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip pažeidė Politikų elgesio kodeksą, todėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvados naikinti nėra pagrindo.
VAAT pabrėžė, kad Seime svarstant neopagonių pripažinimo klausimą „jokių oficialių duomenų dėl bendrijos „Romuva“ sąsajų su Kremliumi iš Valstybės saugumo departamento bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nebuvo gauta“.
„Kaip pagrįstai nurodyta (Etikos) komisijos išvadoje, Sovietų Sąjungos valdžios požiūris į Lietuvos Katalikų bažnyčią buvo neigiamas. Tačiau senovės baltų tikėjimas, skirtingai nei teigė pareiškėjas, nebuvo puoselėjamas ir stiprinamas“, – konstatavo teismas.
Ž.Pavilionis skunde teismui argumentavo, kad Etikos ir procedūrų komisija „pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą imperatyvią nuostatą, kuri neleidžia už balsavimus ar kalbas Seime persekioti Seimo nario“.
Parlamentaras taip pat pažymėjo savo pasisakyme tiesiogiai neįvardijęs „Romuvos“, o kalbėjęs apie pagonybę apskritai, siūlęs pagalvoti apie santykius su Lenkija, geopolitinius aspektus, raginęs susirūpinti Lietuvos įvaizdžiu krikščioniškame pasaulyje.
Seimas pernai atmetė senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“ siekį gauti valstybės pripažinimą. Seimui netenkinus „Romuvos“ prašymo, pakartotinai bendruomenė dėl valstybės pripažinimo galės kreiptis po dešimties metų. „Romuva“ dėl šio sprendimo kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.
