Konservatoriai sako, kad toks susitarimas atvertų kelią Astravo atominės elektrinės (AE) pagamintai elektrai patekti į Baltijos šalių rinką bei šiurkščiai pažeistų Lietuvos „antiastravinius“ įstatymus.
„Susitarimas reikštų Lietuvos kapituliaciją dėl nesaugios Astravo atominės elektrinės, nes atvers galimybę šia elektra prekiauti Baltijos šalių biržoje. (...) Šiuo susitarimu Lietuva de facto įsipareigotų leisti baltarusiams komerciniais tikslais naudotis mūsų infrastruktūra – Vyriausybė slapta nuo visuomenės ir Seimo prisiimtų susitarimą, kuriuo įsipareigotų Baltarusijai“, – sako konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
„Už tai gali grėsti ne tik politinė, bet ir konstitucinė atsakomybė“, – teigia jis.
Liberalsąjūdiečiai irgi ragina užkirsti kelią susitarimui. Europarlamentaras Petras Auštrevičius sako, kad deklaracija, tariamai skirta Baltijos valstybių vieningai pozicijai dėl Astravo AE energijos nepirkimo, iš tikrųjų pasiektų priešingą tikslą: ignoruotų Lietuvos įstatymą, suskaldytų Baltijos šalių vienybę, įgalinant Latviją prekiauti „astravine“ elektra ir tokiu būdu užkirstų kelią bendrai Europos Sąjungos pozicijai šiuo klausimu.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad toks susitarimas netenkina Lietuvos interesų ir ketina raginti Vyriausybę jam nepritarti.
Ž.Vaičiūnas sako, kad pagal dabartinį susitarimo variantą Astravo elektra nepatektų per Latviją į Lietuvą. Anot jo, iš pradžių siekta, kad elektra iš Baltarusijos nepatektų į visas Baltijos šalis, tačiau toks variantas nebuvo priimtinas Latvijai.
Jo teigimu, susitarimo projektas leidžia užtikrinti bendrą Baltijos šalių poziciją elektros importo iš trečiųjų šalių klausimu.
„Tikrai esu pasirengęs paaiškinti, dėl ko reikalingas šitas susitarimas ir kokią naudą jis duoda“, – BNS sakė ministras.
