15min tyrimų skyriaus vadovo Šarūno Černiausko moderuotoje diskusijoje dalyvavo Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė, buvęs VRK Pirmininkas Zenonas Vaigauskas, visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė. Susitikime taip pat žadėjęs dalyvauti socialdemokratas Algiras Sysas, neatvyko.
Diskusijos dalyvių Š.Černiauskas klausė, ar Lietuvos politinėje sistemoje yra vietos balsų pirkimui? Taip pat jis priminė kalinių balsų pirkimo skandalą.
Buvęs ilgametis VRK pirmininkas Z.Vaigauskas teigė savo karjeroje susidūręs su įvairiausiomis situacijomis. Jis pripažino, kad anksčiau kildavo klausimų, kaip teisingai suskaičiuoti ir vertinti rinkėjų balsus.
„Mes galvojom, kad rinkėjai yra tikrai protingi ir matydami, kad balsai perkami, nuo tokio politiko nusisuks. Tai rodė ir užsienio valstybių patirtis. Deja, pas mus tai nelabai gerai vystėsi, balsų pirkimas pradėjo plisti“, – patirtimi dalijosi pašnekovas.
Pasak Z.Vaigausko, kalinių balsai nebuvo perkami, balsuoti jie versti kitais būdais. Diskusijoje jis pabrėžė, kad, remiantis nustatyta sistema, komisija turėdama informacijos apie nesąžiningus rinkimus, turi įrodyti, kad nupirkti balsai turėjo įtakos rinkimuose. Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad prie nesąžiningų politikų sutramdymo ženkliai prisidėjo visuomeninės organizacijos, viena iš jų – „Baltosios pirštinės“, o taip pat ir policijos pareigūnai.
Visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovės M.Šaraitės teigimu, anksčiau balsai buvo perkami tiesiogiai – už pinigus, alkoholį ar maistą. Ji pastebėjo, kad tokių atvejų ženkliai sumažėjo, tačiau kyla naujų iššūkių – tai politinių kampanijų finansavimas.
Diskusiją vedantis žurnalistas susirinkusiems priminė serialo „Naisių vasaros“ istoriją ir kreipėsi į VRK pirmininkę L.Matjošaitytę. Pastarosios teigimu, komisija nustatė, kad tik dalis serialo epizodų buvo pripažinta politine reklama.
„Iš tyrimo medžiagos matome, kad viena bendrovė parėmė serialo kūrimą, tačiau nenustatėme, kad „Agrokoncernas“ davė pinigus tam, kad reklamuotų Ramūną Karbauskį“, – sakė diskusijos dalyvė.
Taip pat ji priminė, kad komisijos tyrimo objektas buvo ir laikraštis „Naisių žemė“. Įvertinusi turinį, VRK nustatė, kad tik viena leidinio publikacija buvo politinė reklama, tačiau ji, pasak L.Matjošaitytės, buvo iš anksto deklaruota.
Pasak Z.Vaigausko, su tiesioginiu rinkėjo papirkimu viskas aišku, tačiau serialas – kitoks atvejis.
„Manau, kad VRK nuėjo pagal įstatymo raidės kelią – suskaičiavo minutes, epizodus. Klausimas yra apie esmę – yra turtingas verslininkas, kuris užsako meninį filmą, kuriame reklamuotų trąšas, kombainus, gyvenimo būdą. Ten yra herojus, kuris iš esmės atitinka „Agrokoncerną“. Čia yra santykis tarp verslo ir reklamos. Kai paaiškėja, kad agrofirmos vadas yra ir sėkmingas politikas... Jeigu per rinkimus „valstiečiai“ nebūtų laimėję, tai ir serialas įspūdžio niekam nedarytų“, – teigė Z.Vaigauskas.
Diskusijoje jis pripažino, kad šioje situacijoje kyla klausimas apie politikus ir verslo struktūras. Jis taip pat pabrėžė, kad yra ir daugiau problemų, susijusių su politinių partijų finansavimu. Vis dėlto paklaustas, kodėl „Agrokoncerno“ atveju nebuvo užfiksuotas šiurkštus pažeidimas, buvęs VRK pirmininkas atsakė visų detalių nežinantis.
Pasak M.Šaraitės, kertinė šios situacijos problema – teisinis reguliavimas. Jos teigimu, VRK strigo platesnio požiūrio ir svarstymo.
„Su politine veikla turime dar daug padirbėti. Įstatymas VRK leidžia daryti interpretacijas ir vieną kartą posėdyje linkti į vieną pusę, o kitą kartą – kitą“, – dėstė M.Šaraitė.
Susirinkusiems L.Matjošaitytė sakė, kad komisija turi vadovautis įstatymu ir nenukrypti į šalį. Kiekvieną atvejį, teigė pirmininkė, VRK vertina individualiai, priklausomai nuo turimos informacijos.
„Be jokios abejonės, tai yra niša, kur padirbėti. Tie patys rinkimų komitetai visuomeniniai... Mes diskutuojame apie juos. Visuomeniniai rinkimų komitetai užsiregistruoja tokiais pačiais pavadinimais, kokiais yra registruoti įvairūs judėjimai, asociacijos ir kitos organizacijos. Nežinau ar problema išsispręstų uždraudus tuos pačius pavadinimus. Manau, kad reikėtų viešinti, jeigu yra įsteigtas visuomeninis rinkimų komitetas ir jo nariai susiję su įvairiomis asociacijomis“, – paklausta, kaip galima situaciją sureguliuoti kalbėjo L.Matjošaitytė.
Pašnekovė teigė susižavėjusi kaimyninės Latvijos pavyzdžiu, kuomet neteisėtai priėmus lėšas ar viršijus kampanijos vizitą, pažeidėjas įpareigojamas sumokėti tokio dydžio sumą į valstybės biudžetą.
Z.Vaigauskas diskusijoje iškėlė idėją, kad baudžiamas turi būti tas, kuris pinigus duoda, ne tas, kuris ima. Šis teiginys abejonių sukėlė ir klausytojams ir diskusiją moderavusiam Š.Černiauskui. Jo teigimu, bausmės sulaukti turėtų abi pusės.
Susitikime buvo iškeltas klausimas, susijęs su rinkimų finansavimo iš užsienio šalių rizika. Z.Vaigausko teigimu, tokia rizika visada yra, tai rodo ir JAV pavyzdys.
„Čia turi būti visuomenės, žiniasklaidos ir VRK dėmesys, siekiant išaiškinti ir atskleisti pinigų šaltinius“, – sakė pokalbio dalyvis.
„VRK turi stebėti tuos procesus, bendradarbiauti su atsakingomis tarnybomis. Tokia rizika egzistuoja ir galima tikėtis, kad Lietuvai nedraugiškos valstybės gali bandyti kištis į rinkimus“, – pastebėjo L.Matjošaitytė.
Paklausta ar turi duomenų, kokie modeliai gali būti naudojami VRK pirmininkė teigė, kad diskusijų būta, tačiau konkretaus atsakymo nepateikė. Pokalbio metu paaiškėjo, kad VRK neturi tikslių duomenų apie tai, kiek lėšų politinės partijos išleidžia reklamai socialiniuose tinkluose.
Vis dėlto, Z.Vaigausko teigimu, vertinant rinkimų procesą, tarptautinėje erdvėje Lietuva vertinama gerai – 2016 metais užėmė 11 vietą.
