– Malyje Jungtinės Tautos (JT) vykdo vieną pavojingiausių savo taikdariškų operacijų. Čia dalyvauja ir Lietuva. Tai mums – didelis dalyvavimas, nes būtent Malyje dislokuota antra pagal dydį Lietuvos karinė misija. Kodėl lietuviai yra čia, Malyje, Afrikoje?
– Mes privalome įnešti savo indėlį į kitų regionų saugumą. Turime rūpintis ne tik savo regionu, būti ne tik naudos gavėjais saugumo prasme, bet ir duoti savo įnašą, būti donorais.
Dalyvaujame iš viso septyniose operacijose. Viena iš jų – Malyje. Tai naujas posūkis, nes daugiau buvo koncentruojamasi į NATO ir NATO vadovaujamas misijas. Dabar dėmesys pasiskirstė daugmaž po lygiai – NATO ir JT, Europos Sąjungos (ES) misijoms ir nacionalinėms mūsų misijoms, atsižvelgiant į visus iššūkius regionuose ir įvairiuose mechanizmuose.
Kodėl Malyje? Tai vienas iš jautriausių taškų, kur dirba ES. Mes turėjome padėti savo partneriams, kurie galbūt tradiciškai daugiau būna šiame regione. Kad ir, pavyzdžiui, Prancūzija, Pietinė Europa. Reikia parodyti, kad tos linijos tarp Šiaurės ir Pietų nėra arba ji minimali.
Kita vertus, prisidėjo ir tai, kad vėl dirbame kartu su Vokietija. Jie yra mūsų strateginiai partneriai, kurie lyderiauja Lietuvoje su priešakinių pajėgų būriu. Tas bendradarbiavimas, kaip praktika parodė, yra veiksmingas. [...]
– Kad JT misija pavojinga, kalba skaičiai – per ketverius metus, kol misija vykdoma, žuvo beveik 150 žmonių, dar 450 taikdarių sužeista. Didžioji dauguma Lietuvos karių – 35 – dislokuoti Vokietijos vadovaujamoje bazėje ir atlieka jos apsaugą. Mes buvome toje bazėje ir patys matėme – reikėjo išlipti su šarvinėmis liemenėmis, nes tai yra pavojinga zona.
– Taip, tai pavojinga zona. Gao provincija – viena iš sudėtingiausių. Kita vertus, ją pavyko šiek tiek suvaldyti.
Mūsų kariai – 32 iš jų – vykdo tikrai svarbią funkciją – karinės bazės apsaugą. Ar bus išvengta aukų, priklauso ir nuo to, kaip tie kariai paruošti, kaip sudėliota visa apsaugos sistema. [...] Mūsų kariai, kurie praėjo kursą Lietuvoje, visiškai paruošti. Labai tikiuosi, kad ta rizika kiek galima labiau minimalizuota.
Kitur dislokuoti kariai, t.y. patarėjai, instruktoriai, stebėtojai, dirbantys žvalgyboje, dirba daugiau zonos viduje. Vėlgi turbūt ta rizika kaip įmanoma mažiausia. Žinoma, tai yra Malis, nestabili šalis, todėl čia yra daug karinių rizikų.
– Buvo nemažai kalbėta ir apie tai, kad šiuo metu lietuviai užtikrina apsaugą bazės viduje – keturis mėnesius tarnauja tik viduje, neturi teisės išeiti už bazės ribų. Ar yra galimybė, kad jie patruliuotų ir aplink bazę?
– Tam, kad kariai patruliuotų aplink bazę, reikalingos ir didesnės pajėgos. Greičiausiai savo kontingentą turėtume didinti dvigubai. Kitas dalykas, turi būti ir specialus apmokymas. Taip pat kyla karinės technikos klausimas.
Manau, kad tas įnašas, t.y. 32 kariai, kurie tiesiogiai vykdo apsaugą [...] yra didelis. Kol kas nesvarstytume jo didinti, nebent būtų prašymas peržiūrint šią misiją, sakykime, prašymas iš tos pačios Vokietijos pusės.
Vertinant bendrai, Lietuvos įnašas į tarptautines organizacijas, ypač misijose Malyje, Afganistane, lyginant pagal gyventojų skaičių, yra tikrai nemažas, tikrai adekvatus. Tikrai nėra gėda pristatyti tokių skaičių. Galų gale, negėda pristatyti tokią kokybę.
Girdėjome nemažai pasisakymų, kad kokybė, lyginant su kai kurių kitų šalių kariais, tikrai puiki. Tuo didžiuojuosi.
– Lietuviai tarnauja kartu su vokiečiais. Malyje sutikome įdomų karį, kuris tarnauja Vokietijos karinėse pajėgose, tačiau yra lietuvis, ilgai gyvenantis Vokietijoje. Buvo kalbama apie pinigus. Atlikdamas tą patį darbą Vokietijos kariuomenės sudėtyje, jis gauna tris keturis kartus didesnį atlygį, negu kariai savanoriai, kurie saugo tą bazę. Ką galvojate šiuo klausimus?
– Atlyginimų klausimas visur aktualus. [...] Tikrai didinsime atlygį kariams. Pirmiausia, tarnaujantiems Lietuvoje, bet tikimės, kad automatiškai išaugs ir koeficientai operacijose.
Dabar artimiausias uždavinys – sutvarkyti atlyginimų sistemą Lietuvoje. Paruošti teisės aktai. Manau, kad valstybės valdžios ir valdymo institucijų politinis supratimas yra vienodas, kad kelti karių atlyginimus reikia. Manau, rasime sutarimą ir tarp politinių partijų.
Pernai atlyginimai buvo pakelti 5 proc., buvo padidinti maistpinigiai ir pagerintos kitos garantijos. [...] Planuojama didinti dar vidutiniškai 25 proc., šiek tiek pakoreguojant mokėjimo sistemą.
Karių atlyginimų, socialinių garantijų ir gerovės klausimai turi būti sprendžiami. Tai mūsų pagrindinis tikslas. Taip pat tikimės, kad, naudojant koeficientus, atitinkamai atlyginimai padidės ir kariams, kurie tarnauja operacijose.
– Jūs neskrendate atgal į Vilnių. Dar važiuojate į Sofiją, kur laukia ES gynybos ministrų susitikimas. Kokią žinią nuvešite ES tiesiogiai iš Malio?
– Nors esame Malyje, Afrikoje, bet skiriame savo ekspertą Sahelio būstinėje [...]. Taip kad mes irgi rūpinamės šiuo regionu. Žinia yra apie tai, o taip pat ir apie tai, kad mes turime rūpintis bendrai ES ir toliau užtikrinti tą lyderystę. Manau, kad tai yra ES regionas. Norim nenorim, nesvarbu, kad nesame čia pagrindiniai žaidėjai.
Kitas dalykas yra misijos efektyvumas, koordinacija su kitais, kurie yra čia. Tai tikrai turi būti užtikrinta. Svarbios ne tik JT, bet ir ES mokymo misija, bendradarbiavimas su vietinėmis institucijomis, įskaitant ir Malio kariuomenę, prancūzų operaciją, yra bendra Sahelio operacija. Tai yra tie veiksniai, kurie tikrai tą koordinaciją būtina užtikrinti.
Dar vienas dalykas, nors tai gal čia matome mažiau, bet turime užtikrinti, kad mūsų silpnosiomis vietomis nepasinaudotų mūsų oponentai. Žinome apie Kinijos įsitraukimą, kuo toliau, tuo labiau Afrikoje įsitraukia ir Rusijos pusė.
Viso pokalbio su ministru R.Karobliu klausykitės šeštadienį LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“.
Išsamus pasakojimas apie Lietuvos karių misiją Malyje – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Karinės paslaptys“, šeštadienį, 8.10 val.
Pagal Deivido Jursevičiaus interviu LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ parengė Vaida Kalinkaitė.
