„Iš tikrųjų Seimo narė, mano pavaduotoja frakcijoje ir taip toliau, palietė vieną labai skaudų reikalą. Palietė Medžioklės įstatymą ir santykius tarp medžiotojų būrelių, kurie buvo susiklostę labai ilgą laiką, ir tarp žemės savininkų. Žinot turbūt tą temą, esat girdėjusi? Ji palietė dabar, šis klausimas sprendžiamas“, – sausį naujienų agentūrai BNS sakė R.Karbauskis.
Tačiau vėliau R.Karbauskis pareiškė niekada nesakęs, kad šias pataisas rengia G.Kildišienė. Ano jo, pataisas ruošia aplinkos ministras Kęstutis Navickas su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Kęstučiu Mažeika.
Pastarasis penktadienį Seimo posėdžių sekretoriate registravo Medžioklės įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas privačios žemės sklypų savininkams suformuoti medžioklės plotų vienetą jų turimos privačios žemės sklypų pagrindu. Šiuo metu tokia galimybė numatyta tik vienam savininkui, turinčiam ne mažiau kaip 1000 ha privačios žemės. Tačiau K.Mažeika sako, kad tokio ploto Lietuvoje niekas neturi.
Lietuvoje yra apie 30 tokių vietų, kur kyla ginčų, kur uždrausta medžioti, kaip Debeikiuose, kur yra maro židiniai, bet medžioklė nevyksta, – sako K.Mažeika.
„Nėra fiziškai tokio ploto. Tai planuojame sušvelninti normą, kad galėtų medžioklės plotą sudaryti ne vienas, o keli savininkai. Lietuvoje yra apie 30 tokių vietų, kur kyla ginčų, kur uždrausta medžioti, kaip Debeikiuose, kur yra maro židiniai, bet medžioklė nevyksta“, – aiškino jis.
Tai ne pirmasis šiemet registruotas siūlymas mažinti apribojimus žemės savininkams. Liberalas Eugenijus Gentvilas jau anksčiau yra registravęs pataisą, pagal kurią minimalus medžioklės ploto vienetas būtų 700 ha ir to ploto savininkas galėtų būti ne vienas.
K.Mažeikos siūlymu, plotas nebūtų mažinimas, tačiau būtų numatyta, kad jo savininkas gali būti nebūtinai vienas fizinis asmuo, bet ir juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį – įsteigę savininkai. Taip pat numatoma sąlyga, kad plote daugiau nei 70 proc. žemės sklypų bendro ploto turi priklausyti naują medžioklės plotų vienetą formuojantiems savininkams.
Medžioklė brangs
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas tvirtina, kad kartu su Medžioklės įstatymo pataisomis bus keičiami ir mokesčiai už medžioklės išteklius.
Šie įkainiai nustatyti aplinkos ministro įsakymu, tačiau šiuo metu yra per maži, sako K.Mažeika.
„Bus didinamas įkainis už medžioklės išteklius. Ten, kur palankiausios vietos gyventi žvėrims, reikės mokėti brangiau, nes jie turi daugiau žvėrių, daugiau sumedžioja. Paskaičiavome, kad vienas sumedžiotas žvėris – pradedant antimi, baigiant briedžiu – dabar kainuoja 2,80 euro. Toks yra vidurkis mokesčio už gyvybę. Vadinkime atvirai, tai yra valstybės išteklių švaistymas. Manome, kad jis turėtų didesnis nuo 4 iki 6 kartų priklausomai nuo plotų kokybės“, – sakė K.Mažeika.
Paskaičiavome, kad vienas sumedžiotas žvėris – pradedant antimi, baigiant briedžiu – dabar kainuoja 2,80 euro. Toks yra vidurkis mokesčio už gyvybę, – sakė K.Mažeika.
Tiesa, kol kas tai numatančio įsakymo ministras dar nėra pasirašęs.
Pasak K.Mažeikos, tapti medžiotoju taip pat bus sudėtingiau. Iki šiol už laikomą medžioklės egzaminą būsimi medžiotojai nieko nemokėjo. Egzamino organizavimo kaštus dengė Aplinkos ministerija iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų.
Todėl pasitaikydavo atvejų, kad medžioklės egzaminą laikantys (perlaikantys) asmenys, piktnaudžiaudami šia situacija, tinkamai nepasiruošę, minėtą egzaminą laikė ne tik po kelis, bet ir po keliolika kartų.
Priėmus Medžioklės įstatymo pataisas už egzaminą būsimiems medžiotojams tektų susimokėti patiems.
Kokia būtų egzamino kaina, įstatyme nenumatoma. Ją turės nustatyti ministras.
Už vieną dukart girtą baus visą būrelį
Dar vienas registruotose pataisose numatytas pokytis, ko gero, nepatiks savivaldybėms. Mat Seimo narys siūlo kitaip perskirstyti už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą surinktas lėšas.
Dabar tik 30 proc. šių lėšų patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, o 70 proc. į savivaldybės, kurios teritorijoje naudojami medžiojamieji gyvūnai, aplinkos apsaugos specialiąją programą.
Tačiau Seimo nario teigimu, nemažai savivaldybių šių lėšų nenaudoja pagal paskirtį. Todėl siūloma 70 proc. lėšų skirti Aplinkos apsaugos rėmimo programai, o 30 proc. savivaldybėms.
„Taip nukentėdavo patys medžiotojai, nes jiems patiems tekdavo ir saugoti, ir tikrinti, ar nėra brakonierių. Kad patiems medžiotojams nereiktų jų gaudyti, kad pačių medžiotojų kontrolė būtų geresnė, planuojame stiprinti aplinkosaugininkus“, – sakė K.Mažeika.
Be to, už surenkamus pinigus, pasak jo, planuojama medžiotojams įrengti šaudyklas.
„Dabar medžiotojai negali šaudyti į taikinius, į lėkštutes savo medžioklės plotuose. Tai draudžia policija, todėl jiems trūkta praktinių įgūdžių, o tuomet turime tokius skaudžius įvykius, kokie įvyko pastaruoju metu, kai medžiotojai susižaloja, pasitaiko net mirčių. Planuojame, kad Lietuvoje turi atsirasti šaudyklų tinklas, kuriose medžiotojai galėtų treniruotis ir galėtų atlikti ne teoriškai medžiotojų saugos egzaminus, bet praktiškai“, – teigė politikas.
Be to, atsižvelgus į kiekvienais metais vis dar pasitaikančius atvejus, kai medžioja neblaivūs asmenys, ir tokių medžioklių metu nepavyksta išvengti skaudžių pasekmių, siūloma nustatyti, kad atsakomybė dėl neblaivių medžiojančių medžiotojų tektų ne tik jiems patiems, bet ir medžiotojų kolektyvui, kuriame jie medžioja, t. y. medžiotojų būrelis ar klubas netektų leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklių medžioklės plotų vienete.
Tokia griežta sankcija visam būreliui grėstų, jei bent vienas jos narys ne mažiau kaip du kartus per vienerius metus būtų nubaudžiamas už medžiojimą, kai tai daro neblaivus.
Atsisakys praėjusio amžiaus atgyvenų
Taip pat registruotomis įstatymo pataisomis siūloma atsisakyti šiuo metu numatyto Medžiotojų sąvado. Pasak K.Mažeikos, sąvade metų metus kaupiama informacija nėra panaudojama.
Vietoj Medžiotojų sąvado būtų įsteigta medžiotojų informacinė sistema, kuri būtų integruota į Policijos departamento administruojamą Policijos licencijuojamos veiklos informacinę sistemą.
Taip pat planuojama diegti elektroninį medžioklės lapą, kuris iš pradžių būtų bandomasis, o vėliau galbūt visai pakeistų popierinius dokumentus.
„Pats medžiotojo bilietas taip pat turi būti ne popierinis, kaip dabar, o plastikinis, kaip mokėjimo kortelė. Dabar jis nepraktiškas, nes popierius miške, kur šlapia, jei lyja, susirango, ištirpsta ir išeina parodija tokia, o ne bilietas. Nei pačiam pažiūrėt, nei kitam parodyti“, – teigė K.Mažeika.
