Pati šventės pradžia. Miesto gyventojų kiemuose daug kur galima išvysti kaliausę – tai skiriamasis Vyšnių festivalio bruožas. Beje, žmonės neriasi iš kailio, kad jos atrodytų kuo originaliau. Pavyzdžiui, viena kaliausė vaizduoja muzikinės grupės būgnininką.
Kol muzikantai derino instrumentus, garso aparatūrą, virš galvų kelis kartus praskrido du lengvieji lėktuvai. Atliko keletą švelnių triukų. Netrukus iš dangaus ėmė leistis parašiutininkai. Paskutinis dangų rėžė kartu su Lietuvos vėliava.
Vos įžengus į koncertinę dvaro parko dalį, prasideda keistumai. Jau viešojoje erdvėje pasklido žinia, kad šiemetinis festivalis yra blaivesnis – visoje miesto teritorijoje galima prekiauti alkoholiniais gėrimais, ne stipresniais nei 7,5 laipsniai.
Skelbiama, kad tai naujiena. Ar tikrai? Lygiai prieš trejus metus buvo nuspręsta, kad įvairių švenčių metu rajone būtų uždrausta prekyba stipresniais nei 7,5 procentų tūrinės alkoholio koncentracijos alkoholiniais gėrimais.
Paradoksalu, tačiau būtent tais metais alkoholio riba buvo padidinta pusantro laipsnio – prieš ketverius metus buvo leidžiami tik 6 laipsniai.
Jau tada buvo kalbama, kad šis siūlymas iš esmės pritaikytas Žagarės vyšnių festivaliui. Tiksliau – jo rėmėjams. Nors tai atrodo kaip blaivybės požymis, tačiau tuo turėtų džiaugtis pagrindinis šventinio alaus tiekėjas. Beje, paprašius nealkoholinio alaus, teko nusivilti – jo nebuvo. Kodėl? „Neatvežė“, – šypteli paslaugus vaikinas.
Šioje vietoje nutinka dar viena naujovė – barmenas įpila giros į prabangų plastikinį bokalą, išpieštą vyšniomis ir festivalio simbolika. Kiek? Keturi eurai. Brangoka.
Tik po trumpos replikos, kad bokalas brangesnis už gėrimą, barmenas užsimena – tara iš tiesų kainuoja eurą. Jį galima atgauti, jei nunešite į sunkvežimį prie scenos.
Tiesa, nemažai žmonių tokios informacijos nežinojo, todėl metė bokalus į šiukšlių maišus. Taip pat atsirado tokių, kurie tokiu žioplumu naudojosi ir pelnėsi – vienas rastas bokalas duoda eurą!
Taip pat galima į šią tarą piltis vis kitus gėrimus, kol indo nebereikės. Tik tuomet prisimeni, jog festivalio reklamose buvo rekomenduojama atsivežti savo tarą. Iš tiesų ekologiška idėja, kokios dar neteko pastebėti tokio dydžio renginiuose.
Velniškai genialu – klausimas apie alkoholį per šventes tėra tik dėmesio nukreipimui.
Bent jau pirmąją šventės dieną keliose festivalio vietose stovėjo jaunuoliai ir klausinėjo praeivių – pritaria jie alkoholio vartojimui masinėse šventėse, ar ne. Rodos, kas čia keisto, tačiau vienų pavardes ir telefonus vaikinai užsirašė, o kitų – ne.
Dalis klausinėtojų turėjo atlaikyti didžiulį pagėrusių vyriškių spaudimą. Galima sakyti, kad kažkas pateikė savo telefono numerį bei vardą su pavarde manais už tai, kad galėtų garsiai kelis kartus išsakyti, jog šventė be alkoholio – ne šventė.
Keista apklausa. O kodėl ne visų duomenis užrašo? Staiga prisistato griežto veido jauna mergina – kokios problemos? Iš pradžių nieko nesako, tačiau vėliau išduoda – tai vienos firmos užsakymas.
Ar ta firma prekiauja alkoholiu? Ar rengia blaivius festivalius? Nieko panašaus. Jie tiesiog prekiauja patalyne ir šitaip renka būsimųjų savo pirkėjų kontaktus. Velniškai genialu – klausimas apie alkoholį per šventes tėra tik dėmesio nukreipimui.