Klinikos vadovas gydytojas veido ir žandikaulių chirurgas Dalius Matkevičius sako, kad ilgiau delsti nebegalima ir nesulaukus valstybės paramos, medikai prašo visuomenės suremti pečius. Toks centras būtų beprecedentis atvejis Lietuvoje, realiai pagerinęs negalią turinčių vaikų ir suaugusių gyvenimo kokybę.
– Drauge su Žalgirio klinika inicijuojate projektą „Jungtinės gerumo pajėgos“ ir siekiate įkurti neįgaliųjų vaikų ir suaugusių odontologijos bei veido ir žandikaulių chirurgijos centrą. Kodėl to Lietuvai reikia?
– Negalią turintys vaikai ir suaugę yra atskira pacientų grupė, kuriai labai reikia kompleksinio gydymo, mat jiems būtina visą gydymą suteikti čia ir dabar.
Žinome, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 225 tūkst. žmonių su negalia. Dažnai neįgalieji net negali pasakyti, kur ir kaip jiems skauda, jų negalios gali būti tokios rimtos, kad jie net nekalba. Daugumos gydymui reikalinga narkozė.
Neįgaliuosius pacientus sunku gydyti standartiniais metodais, jiems reikia ypatingų sąlygų ir dėmesio, daug papildomo laiko ir pastangų. Be to, neįgaliems asmenims reikalinga visa gydytojų komanda, nes tam, kad įvertintų ir analizuotų būklę, reikia plataus profilio odontologo, kuris gali suteikti daug paslaugų.
Nepamirškime, kad neįgalūs asmenys dažnai turi veido vystymosi sindromų. Čia reikia išmanyti pakitimus, taip pat išmanyti gretutines ligas taikant anesteziją. Tokius asmenis gydyti yra didžiuliai kaštai ir didelė atsakomybė. Privatūs kabinetai neįgaliųjų gydyti net neapsiima, nes tai yra ir rizikinga, ir sudėtinga, o ir nepelninga.
-
Veido ir žandikaulių chirurgas Linas Zaleckas: operacijų be randų nebūna
-
Autistišką sūnų auginanti aktorė Toma pasidalino košmaru, kurį patyrė Žalgirio klinikoje: iš mūsų pasijuokė
-
Žalgirio klinikos odontologė, gydanti neįgaliuosius: jie negali pasakyti, kad jiems skauda
-
Unikali žandikaulio operacija Žalgirio klinikoje: „Man nebeskauda! Man nieko neskauda“
Per ilgai visi buvome neveiksnūs, tik dejavome, kokia yra bloga neįgaliųjų ir jų šeimų padėtis. Toks atidėliojimas, net abejingumas apie mus, kaip visuomenę, sako, kad saviems, kurie kariauja savo tylų karą, ne tik nepadedame, bet ir nusisukame. Valstybė, deja, nepadeda nei jiems, nei mums, kurie apsiimame pagelbėti.
Šita problema tęsiasi jau daugybę metų, todėl delsti nebegalima, ir kažkas turi imtis nelengvo darbo ir padaryti realią pradžią.
– Kokios medikų komandos reikia neįgaliems asmenims gydyti?
– Su neįgaliaisiais turi dirbti labai stiprūs ir profesine, ir emocine prasme gydytojai. Deja, bet daug gydytojų negali, nenori, nepajėgia dirbti su neįgaliais asmenimis.
Negana to, tai turėtų būti išties gerai apmokama darbo vieta. Vis dėlto, šiuo metu neįgaliųjų gydymas mūsų klinikoje laikosi ant gydytojų altruistų pečių, kurie žino, kad reikia padėti, ir jie dirba.
Mūsų siekis, kad tokių specialiai apmokytų ir paruoštų gydytojų būtų daugiau, kad visuomenė į šiuos medikus žvelgtų su derama pagarba, nes toks darbas yra ir pašaukimas, ir misija.
– Kokia yra dabartinė Žalgirio klinikos situacija gydant neįgaliuosius?
– Gaila, bet suaugusiųjų neįgaliųjų laukimo eilė yra maždaug 18 mėnesių. Tuo tarpu neįgalieji vaikai dantų gydymo bendrinėje nejautroje laukia apie 2-3 mėnesius po gydytojo vaikų odontologo konsultacijos.
Pagalvokite, ar jūs norėtumėte laukti tiek laiko eilėje, kai jums skauda dantį? Juk pagalbos norisi dabar ir iš karto.
Svarbu dar ir tai, kad dėl klinikos pastato amžiaus ir išplanavimo nuolat susiduriame su fizinio prieinamumo kliūtimis. O turėtume turėti visai kitokias patalpas, kitokį privažiavimą nuo pat neįgalaus asmens atvykimo į gydymo įstaigą. Atvykimas visiškai neturėtų jo trikdyti, blaškyti, kai tuo tarpu dabar visi pacientai eina bendrai. Tai yra nepagarba ir mes norime tai pakeisti.
Suaugusiųjų neįgaliųjų laukimo eilė yra maždaug 18 mėnesių. Neįgalieji vaikai dantų gydymo bendrinėje nejautroje laukia apie 2-3 mėnesius po konsultacijos.
Kalbėdamiesi su neįgaliais asmenimis, jų šeimomis, organizacijomis išsigryninome, kad idealu būtų, jei sukurtume „žaliąjį koridorių“, kad neįgaliesiems būtų pritaikyta atskira registratūra, kur jų lauktų atvejo vadybininkas, įvertinantis kiekvieną atvejį individualiai ir padedantis susiorientuoti.
Jau seniai matome, kad turi būti ženkliai platesnis paslaugų spektras negalią turintiems asmenims nei numatyta pagal apmokėjimo sąlygas antriniame ir tretiniame lygmenyje.
– Ar neįgaliųjų gydymas yra tik Žalgirio klinikos reikalas? O gal visos Lietuvos?
– Ten, kur yra vaikai ir neįgalūs asmenys, mes tampame apolitiški, mums neįdomios politinės dėlionės. Jau kiek beprašėme pagalbos iš valstybės, bet rezultato vis dar nėra. Todėl dabar norime prašyti pagalbos ir iš privačių asmenų, ir iš įmonių.
Einame prašydami atvira širdimi. Todėl su Žalgirio klinika ir inicijuojame beprecedentį projektą „Jungtinės gerumo pajėgos“.
Norime apjungti visą Lietuvą, nes čia visos šalies reikalas. Ir mes esame įsitikinę, kad visuomenė mus išgirs, nes mes einame iš nevilties…
Juk tokia liūdna realybė mus, gydytojus, tarsi išvaro iš ligoninės, iš operacinės, ir mes einame prašyti pinigų tam, kad galėtume padėti negalią turintiems vaikams ir suaugusiems.
O juk mes turėtume ne pinigų prašyti, bet gydyti, operuoti. Tačiau niekas kitas tuo už mus nepasirūpins.
Gerumas dauginasi, jo nesumeluosi, nesuvaidinsi. Mes visi esame vienas už kitą atsakingi. Negalią turintys vaikai ir suaugusieji turi gauti lengvai prieinamas odontologijos bei veido ir žandikaulių chirurgijos paslaugas.
Reikia tik visiems kartu suremti pečius. Tai yra nacionalinio masto projektas, kurį globoja pati Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Daugiau informacijos apie projektą rasite čia: www.zalgirioklinika.lt/gerumas
Rekvizitai pavedimams:
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika
Įmonės/ paramos gavėjo kodas: 191744287
Banko sąskaitos nr.: LT 204010042400023880 Luminor Bank AS
Paskirtis: Jungtinės gerumo pajėgos
