1996 metais šią istorinę Kauno miesto dalį buvo pasiūlyta įregistruoti kaip kultūros vertybę, o 1999-aisiais Žaliakalnis įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro urbanizuotų vietovių sąrašą. 2006 metais pradėtas rengti Žaliakalnio teritorijos ir apsaugos zonos ribų specialusis planas.
Gyventojų tiesiogiai nepalies
Pasak valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“, rengusios šį planą, projekto vadovės Giedrės Filipavičienės, pagrindinis naujojo dokumento tikslas – užtikrinti, kad būtų išsaugota istorinė Kauno dalis. Tačiau tai nereiškia, jog vietos gyventojams dėl naujo dokumento kils papildomų biurokratinių sunkumų.
„To tikrai nebus, nes teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas ne tam skirtas. Rekonstruojant, statant Žaliakalnyje esančius pastatus ir tvarkant teritoriją galios jau anksčiau patvirtinti paveldosaugos reikalavimai“, – tikino G.Filipavičienė.
Pasak paveldosaugininkų, Žaliakalnis vertinamas dėl išlikusios tradicinės gyvensenos, darnaus geometrinio plano santykio su laisvu užstatymu bei želdiniais ir dėl vietinio architektūros pobūdžio. Kaip ir iki šio, patvirtinus teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą Žaliakalnio gyventojai galės perplanuoti namų vidų, keisti stogų, sienų dangas, statyti priestatus, tačiau šie pakeitimai turės nepažeisti tradicinio užstatymo stiliaus.
Anot G.Filipavičienės, patvirtinus specialųjį planą Žaliakalnio teritorija iš esmės nepasikeitė, tik buvo patikslintos kai kurios apsaugos zonų ribos.
Patvirtinus teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą Žaliakalnio gyventojai galės perplanuoti namų vidų, keisti stogų, sienų dangas, statyti priestatus, tačiau šie pakeitimai turės nepažeisti tradicinio užstatymo stiliaus
Pagal specialųjį planą Žaliakalnio teritorija pravedama K.Petrausko gatvės vakarine riba iki sankryžos su Radvilėnų plentu ir suka Radvilėnų plento šiaurine bei rytine ribomis iki sankryžos su Vydūno alėja. Toliau riba sutapatinama su Ąžuolyno parko kadastrinio sklypo šiaurine riba.
Taip pat nustatyta ir vizualinės apsaugos zona, reikalinga tam, kad neatsirastų per arti aplinkoje smarkiai išsiskiriantys nauji dariniai, galintys pakeisti Žaliakalnio vertingąsias savybes.
Apsaugos zonos šiaurinė dalis apima sklypą Aušros gatvėje 46, kvartalus, ribojamus Aušros, Šimkaičių, P.Višinskio, J.Žemgulio gatvėmis. Rytų pusėje vizualinės apsaugos zonos šiaurinės dalies riba sutapatinama su Kauno miesto žydų senųjų kapinių sklypo vakarine ir pietvakarine ribomis. Rytinė dalis apima eilę sklypų, esančių prie rytinės Radvilėnų plento atkarpos, tarp Kauno miesto žydų senųjų kapinių ir Tyrimų laboratorijos pastatų komplekso.
Unikalus, nes autentiškas
Žaliakalnio urbanistika lėmė 1923 metais danų inžinieriaus M.Frandseno kartu su Kauno inžinieriumi Antanu Jokimu parengta teritorijos vystymo schema. Kai kurie jų pasiūlymai liko neįgyvendinti, tačiau trapecijos formos rajonas buvo sudalintas vėduokliniu gatvių tinklu, iš anksto apgalvota apželdinimo sistema. Iki šių dienų Žaliakalnyje yra išlikęs autentiškas urbanistinis karkasas su gatvių bei takų tinklu, pastatų išdėstymu, netolygiu namų atitraukimu nuo gatvės.