Ekspozicijos autorius – fotografas iš Kinijos Liu Yuan – suteikia galimybę pažvelgti į fragmentiškus, dažnais atvejais slapčia padarytus spragtelėjimus-atvaizdus iš šiandieninio Pchenjano ir Šiaurės Korėjos provincijos gyvenimo. Rodoma pirmą kartą Europoje, ši fotografijų paroda „F Galerijoje“ bus atvira žiūrovams iki gruodžio 19 dienos. Parodoje bus pristatoma ir knyga „Kelionė į Šiaurės Korėją“. „F Galerija“ veikia kasdien, nuo 9 iki 19 val.
Nepaprasta kelionė
Mūsų dienomis, kai nuo fotoaparato ginamės lyg nuo ginklo, kaip niekad gerai suprantame, kad dažnai vertybe tampa ne vien estetinė išraiška, konceptualus polėkis, bet ir pats faktas, kad prasibrovęs pro apsaugos, cenzūros sistemas fotografas gali sukurti atvaizdus apie lig šiol neatrastus XXI amžiaus užkulisius.
Jei kas užklaustų, ką mes žinome apie Šiaurės Korėją praėjus daugiau kaip pusamžiui nuo Korėjos padalinimo, ką atsakytume? „Tuoj, pagūglinsim?“ Iš tiesų ne tik visagalių interneto sistemų paieškų žemėlapiuose, bet ir mūsų mintyse nėra beveik jokių vaizdinių asociacijų su šia šalimi. Vakarų pasauliui Šiaurės Korėja – tiesiog balta dėmė. Apie šalį esame sau susisuformavę įvaizdį, kurio net mintyse negalime paremti tikroviškais vaizdiniais.
Liu Yuan nuotr./Liu Yuan. Iš ciklo „Red Land“ |
Nors ir nelinksmas, šis įvaizdis virs nevienpusiškais vaizdiniais parodoje „Kelionė į Šiaurės Korėją“. Tai – paradoksų ir kontrastų šalis. Kai fotografas L.Yuan pradėjo kelionę tarptautiniu traukiniu Pekinas-Pchenjanas, nuo Kinijos-Šiaurės Korėjos pasienio miesto Dandongo iki sostinės Pchenjano buvo likę apie 200 kilometrų, tačiau kelionė truko 6 valandas.
Pasienio kontrolės metu visi Šiaurės Korėjos piliečiai tikrinami ypač nuodugniai. Jų bagažo turinys iš krepšių išberiamas ant žemės, kad būtų aišku, ar nevežami neleistini daiktai. Užsieniečiams kontrolė taipogi nedraugiška. Kai pasienietis fotografo rankose pamatė profesionalų fotoaparatą su ilgu objektyvu, tuoj pašaukė pastiprinimą. Ir tik fotografui parodžius kaip gimsta skaitmeninis atvaizdas, pavojus buvo atšauktas – tai ne puolamasis ginklas.
Fotografijų paroda „Kelionė į Šiaurės Korėją“ nežada skandalingų, ekspresyvių vaizdų, bet kviečia pažiūrėti, įsižiūrėti, pamatyti, pastebėti ir suprasti. Mums, gyvenusiems sovietmečiu net mažiausios detalės šiose fotografijose – sodriai iškalbingos.
Vienoje šalyje – tūkstančiai skirtingų vaizdų
Liu Yuan nuotr./Liu Yuan. Iš ciklo „Red City“. |
Serijoje apie Pchenjaną „Raudonas miestas“ - tuščiose gatvės su reguliuotojomis moterimis sankryžose vienas kitas automobilis. Autobusų stotelėse ir šaligatviuose – minios. Skanumynų parduotuvėms su daugybe valstybinių vėliavėlių antrina politines idėjas spinduliuojantys reklaminiai skydai miestų erdvėse. Ideologinio baroko stiliumi dekoruotas giliausias pasaulyje metro, viena aukščiausių pasaulyje triumfo arkų, masyvūs paminklai ir begaliniai gyvenamieji pastatai mieste byloja apie valstybės impozantiškumą ir modernumą (ne būtinai šiuolaikiškumą...). Prabangūs viešbučiai, lankytini istorijos paminklai, visureigiai skirti tik užsieniečiams mums neišvengiamai primena dolerinių laikus ir saldaus, tačiau nepasiekiamo gyvenimo aromatus.
Serija apie provinciją „Raudona šalis“ - beribiai agrariniai peizažai, kolūkiečių darbas laukuose, kurį spartina raudonos vėliavos ir prižiūrėtojų siluetai. Provincijos fotografijas L.Yuan darė slapčia, pro traukinio kupė langą. Beribiai vaizdai įrėminti į spygliuotos vielos tvorą. Šen ir ten žygiuojantys ar patruliuojantys kareiviai. Krūvos beformių paketų, dėžių maišų, sudėtų ant perono prie vagono durų. Tarp jų dėžė nuo „Heineken“ ir gitara. Žmonės skuba, neša, užsikniaubę, pasilenkę, nusisukę.