Baltais kostiumais apsivilkę akcijos dalyviai priešais savivaldybę apsipylė alyvą imituojančiais tamsiais dažais.
„Reikalaujame kuo greičiau sustabdyti skalūno taršą iš pabėgių gamyklos teritorijos, kuri daro neįtikėtinai didelę žalą Nemunui, kuri daro neįtikėtinai didelę žalą gruntui, kuri daro žalą Nemune plaukiojančioms žuvims, paukščiams ir galų gale per mitybos grandinę pasiekia ir žmogų“, – per garsiakalbį į miestiečius kreipėsi Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
„Kaunas teigia, kad tvarkosi, bet, deja, jis tvarkosi tik ten, kur tvarkytis lengviausia. Tos problemos, kurios kainuoja brangiausiai ir kurių pasekmės kainuos visoms ekosistemoms ir žmogui brangiausiai, Kaunas matyti nenori ir jų nesprendžia“, – kalbėjo politikė, kandidatuojanti į Kauno merus.
Apie taršą Nemune iš A.Juozapavičiaus prospekte esančių teritorijų pranešta jau ne vieną karą. Jos naftos produktais užterštos dėl praeityje Kaune veikusios geležinkelio pabėgių gaminimo įmonės veiklos bei galimai dėl netinkamai sandėliuojamų naftos produktų.
Protesto dalyviai ragino „nebenskandinti mūsų ir nebeskandinti Kauno teršaluose“.
Į protestą jie taip pat atsinešė tokius plakatus kaip „Kaunas tvarkosi tik ten, kur lengva“ ar „kiek dar truks BBD?“
Aplinkosaugininkai užterštų teritorijų sklypų savininkams yra davusi privalomuosius nurodymus dėl užterštų teritorijų tvarkymo planų parengimo. Tvarkymo planą yra parengęs vieno sklypo savininkas – „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra“. Dėl privalomųjų nurodymų kitiems dviem sklypų savininkams tebevyksta teisminiai procesai. Šis žemės sklypas priklauso trims atskiriems savininkams – „LTG Infra“, bendrovei „Regio“ ir Nacionalinei žemės tarnybai.
Anksčiau daugelį metų skalūno alyvos patekimą į Nemuną iš istoriškai užterštų teritorijų bandė stabdyti Kauno savivaldybė, pasitelkdama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento darbuotojus.
Aplinkos apsaugos departamentas pirmadienį pranešė, kad vasario viduryje šioje teritorijoje prasidės specialios požeminės sienelės, kuri neleistų teršalams patekti į upę, įrengimo darbai. Be to, visus metus bus vykdoma esamos drenažinės sistemos krantinėje ir įrengtos sorbuojančios sienelės priežiūra.
Departamentas iš Aplinkos ministerijos gavo 100 tūkst. eurų finansavimą taršos suvaldymo priemonėms ir įsigijo jų projektavimo darbus.
Pernai lapkritį departamentas pasirašė trišalę sutartį su bendrovėmis „LTG Infra“ ir „VentEko Lietuva“ dėl šių taršos stabdymo priemonių parengimo.
Preliminariai rangovas planuoja sistemos įrengimo darbus pradėti šių metų vasario viduryje ir baigti per kovą. Tikimasi, kad įgyvendinus visas numatytas priemones teršalai iš istoriškai užterštos teritorijos į Nemuną nebepateks.
