Skulptūras, kurios visuomenėje kursto itin daug diskusijų, išbraukus iš vertybių registro, jas būtų galima nuimti.
Kaip BNS sakė D.Varnaitė, tokiai idėjai apsvarstyti būtų rengiama specialistų konferencija, tai galėtų vykti jau šią vasarą ar rudenį.
„Matant, kas aplink vyksta, kokios visuomenės nuomonės, esame apgalvoję tokį dalyką, kad reikėtų sugrįžti prie skulptūrų vertinimo klausimo. Gvildename mintį galbūt net vasarą ar rudenį surengti mokslinę konferenciją – galbūt būtų peržiūrėta verčių nustatymo metodologija, nes ji keičiasi“, – sakė ji.
D.Varnaitė priminė, kad prieš kelerius metus vertinimo tarybos specialistai buvo sutarę šias skulptūras palikti kultūros vertybių registre.
Anot jos, KPD artimiausiu metu ketina svarstyti ir Kauno Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto žvaigždžių išbraukimą iš saugomų objektų sąrašo.
„Dėl Kauno Aleksoto tilto, manau, tikrai yra persistengta – mes netrukus žadame kreiptis į savo vertinimo tarybą Kaune, kad ji peržiūrėtų šitą poziciją“, – sakė KPD direktorė.
Tuo metu Vilniaus savivaldybė dar svarsto, ar verta skelbti naują konkursą Žaliojo tilto skulptūroms remontuoti, nes jau keturis kartus neatsirado norinčių apsiimti šių darbų. Sprendimas turėtų būti priimtas iki birželio.
Savivaldybės Ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža tvirtino, kad kol kas nėra jokių pasiūlymų, ką daryti su skulptūromis.
Jei tas skulptūras būtų galima išvežti ir sutvarkyti, būtų kur kas paprasčiau. Bet, deja, yra būtina KPD sąlyga nenuimti skulptūrų, turime ją vykdyti. O remontuoti vietoje yra kur kas sudėtingiau, – sakė V.Pauža.
„Jei tas skulptūras būtų galima išvežti ir sutvarkyti, būtų kur kas paprasčiau. Bet, deja, yra būtina KPD sąlyga nenuimti skulptūrų, turime ją vykdyti. O remontuoti vietoje yra kur kas sudėtingiau – reikia daryti uždarą patalpą ant tilto, kad viduje tą skulptūrą būtų galima tvarkyti“, – kodėl konkursas stringa, nurodė V.Pauža.
Tai patvirtina ir patys restauruotojai. Įmonės „Mažoji restauracija“ vadovas Rimantas Žvinys BNS sakė, kad dėl ypatingos skulptūrų medžiagos – pilkojo ketaus, rekonstruojant reikalinga speciali suvirinimo technologija.
„Tai atlikti vietoje, nedemontuojant – neįsivaizduoju, kaip tai padaryti: įkaitinti metalą, išlaikyti jo temperatūrą tam tikrą laiką iki suvirinimo, taip pat ir po – tai turi būti daroma patalpoje (...). O jei būtų nuspręsta tai daryti lauke, reikėtų peržiūrėti technologijas, be to, užtverti tiltą, uždaryti eismą, kažkokias kameras montuoti virš tilto. Tai – ne dienos darbas“, – sakė jis.
Pasak specialisto, net jei KPD leistų skulptūras nuimti, jų gabaritai taip pat ne visiems restauratoriams leistų atlikti darbus savose patalpose, tad tektų kooperuotis su kitomis įmonėmis. Šios problemos esą dar labiau padidintų darbų kainą.
„Finansinę sąmatą dabar sunku paskaičiuoti, bet su 250 tūkst. Lt, apie kuriuos buvo kalbama, tikrai neišsitektumėme“, – sakė jis.
D.Varnaitė tvirtina, kad jei savivaldybė oficialiai kreiptųsi, kad pirkimai neįvyksta būtent dėl KPD apribojimų nukelti skulptūras, departamentas „tas sąlygas peržiūrėtų“.
Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais.
Kritikai sako, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos.
