Pasibaigus sezonui atliekų tvarkymo specialistai konstatuoja, kad pirmąkart Lietuvoje vykdytas eksperimentas visiškai pasiteisino ir bus svarstoma pasiūlyti tokią pat rūšiavimo sistemą Klaipėdos miesto sodų bendrijų ir individualių namų gyventojams.
“Iš pradžių atrodė, kad 200 litrų talpos kompostavimo konteineris bus per mažas – kieme nupjovus žolę konteineris iškart buvo pilnutėlis. Tačiau jau po poros dienų žolė sukrisdavo iki 15-20 cm sluoksnio ir po viso vasaros sezono jis dar vis neužpildytas iki viršaus”, - pasakojo nidiškis Petras Šeštokovas, savo valdoje išbandęs biokonteinerį.
Kompostavimo konteineriai pasiteisino ir rūšiuojant virtuvės atliekas. “Pavyzdžiui, vieno didesnio arbūzo žievės iškart pripildo virtuvės šiukšliadėžę, o išmetus jas į biokonteinerį žievės supūna itin greitai. Jau įpratau ir kavos, arbatos likučius kratyti ne į šiukšliadėžę, o nešu į kompostinę”, – sakė Rolandas Mitkus iš Preilos.
Pasak Dariaus Jasaičio, UAB Klaipėdos regioninio atliekų tvarkymo centro (KRATC) vadybininko Neringoje, poilsio namų savininkai taip pat susidomėjo šia atliekų rūšiavimo sistema ir Neringos miesto savivaldybėje teiravosi, kur galima įsigyti didesnės talpos kompostavimo konteinerių. “Pavasarį žaliosios atliekos jau bus virtusios derlingu kompostu, tad daliai neringiškių nebeteks rūpintis, kuo tręšti savo gėlynus. Po šios vasaros Neringos savivaldybėje pageidaujančių gauti biokonteinerius yra jau virš šimto”, - pasakojo Darius Jasaitis.
Vienas iš projekto iniciatorių, Klaipėdos regioninio atliekų tvarkymo centro direktorius Šarūnas Reikalas teigia, kad po sėkmingo eksperimento Neringoje galima kartu su kurorto savivaldybe galvoti, kaip sumažinti rinkliavos dydį kompostuojantiems atliekas. “Kai yra išrūšiuojama dalis atliekų, sumažėja ir jų kiekis, pristatomas į sąvartyną. Tad visai logiška, kad kompostuojantys žaliąsias atliekas galėtų mokėti mažesnę rinkliavą už atliekų tvarkymą”, - sakė Šarūnas Reikalas. Pasak KRATC vadovo, Klaipėdos mieste irgi bus svarstoma, kaip kompostavimo galimybę pasiūlyti individualių namų savininkams ir sodų bendrijose gyvenantiems klaipėdiečiams.
Europoje įprasta gyventojų biodegraduojamas atliekas surinkti ir kompostuoti. Į biokonteinerius galima mesti beveik visas organines atliekas, atsirandančias virtuvėje ar sode. Kompostui tinka žolė, lapai, smulkinti kiaušinių lukštai, kavos, arbatos tirščiai, vaisių, daržovių likučiai, daržo atliekos, susmulkinta mediena. Atliekos konteineriuose per 5-6 mėnesius virsta kompostu – puikia trąša dirvožemiui pagerinti. Nėra pagrindo baimintis, jog iš konteinerių sklis prasti kvapai – jie yra sandarūs, o laikantis kompostavimo taisyklių, jokio kvapo neturi būti.
Vykdydama atliekų sektoriaus reformą Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai mažinti biodegraduojamų atliekų kiekį bendroje į sąvartyną išgabenamų atliekų sudėtyje.
