JAV atlikti tyrimai parodė, jog leidžiant fejerverkus į aplinką patenkančių kenksmingų kietųjų submikroninių dalelių kiekis padidėja iki 8 kartų. Priklausomai nuo oro sąlygų, tarša gali padidėti ir iki 10 kartų. Tuo metu Vokietijos Federalinė aplinkos apsaugos agentūra apskaičiavo, kad dėl fejerverkų šaudymo vien per Naujuosius metus Vokietijoje į orą išmetama 4 500 tonų kietųjų dalelių. Tai sudaro maždaug 15 proc. kasmet šalies kelių transporto išmetamos kietųjų dalelių taršos.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad fejerverkų sukelta oro tarša daro neigiamą poveikį gyventojų sveikatai, gali sukelti įvairius kvėpavimo takų susirgimus, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis, turintiems širdies kraujagyslių ar kvėpavimo takų problemų.
Pirotechnikos gaminiai išskiria ir kitus daug žalos keliančius elementus (anglies dioksidą, azoto ir sieros oksidus, toksines medžiagas, šviną, stroncį, titaną, varį ir kitus metalus, organinius teršalus ir t.t.) Pučiant vėjui šios medžiagos gali lengvai pasiekti saugomas teritorijas, gamtinius rezervatus ir kelti grėsmę vietinei florai ir faunai. Likę nesudegę pirotechnikos gaminių komponentai gali nusėsti ir irdami teršti dirvožemį, lietus gali nuplauti juos į paviršinius arba gruntinius vandenis ir pakenkti jų ekosistemoms.
Neišvengiamai teks ieškoti alternatyvų
„Lietuva, įgyvendindama Europos žaliojo kurso įsipareigojimus bei viziją tapti klimatui neutralia valstybe iki 2050-ųjų metų, neišvengiamai turės diegti priemones CO2 emisijų kiekio mažinimui ir nulinės oro, dirvožemio ir vandens taršos pasiekimui. Fejerverkų pakeitimas aplinkai draugiškesnėmis alternatyvomis šiame kontekste taip pat yra neišvengiamas. Tačiau raginame savivaldybes jau dabar imtis demonstruoti socialinę atsakomybę bei aplinkosauginę lyderystę ir atsisakyti šios žalą ir žmonėms, ir aplinkai keliančios pramogos. Jei ne šiais, tai bent jau kitais metais“, – sako Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Poveikį gyvūnams pastebi ir gyvūnų prieglaudų atstovai. Jų teigimu, šventiniu laikotarpiu, kai masiškai šaudomi fejerverkai, žymiai padaugėja kreipimųsi į gyvūnų prieglaudas dėl stresą patyrusių, pabėgusių ir rastų bešeimininkių gyvūnų. Žalos neišvengia ir laukiniai gyvūnai bei paukščiai, neturintys kaip apsisaugoti nuo netikėto triukšmo.
„Apklausę gyvūnų prieglaudų atstovus dar labiau įsitikinome šio sprendimo reikalingumu. Apie 70 decibelų garsas laikomas erzinančiu ir darančiu įtaką sveikatai. Tuo tarpu JAV Nacionalinio biotechnologinės informacijos centro atlikti tyrimai rodo, kad fejerverkai gali skleisti 100-115 decibelų garsą. Jei žmogus nuo garso dar gali apsisaugoti užsidėdamas ausines ar užsikimšdamas ausis, gyvūnai šioje padėtyje yra bejėgiai“, – sako Džiugas Bubliauskas, Lietuvos žaliųjų partijos Gyvūnų gerovės grupės atstovas.
Šimtai pasaulio miestų fejerverkų jau atsisakė
Pasaulyje vis daugiau miestų atsisako naudoti fejerverkus. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose tokiose vietose kaip Arvada ir Koloradas draudžiamas į orą pakylančių ir sprogstančių fejerverkų laikymas, gamyba, sandėliavimas, pardavimas, tvarkymas ir naudojimas privatiems asmenims. Tuo tarpu Brekenridže, Kolorado valstijoje, jie uždrausti tiek privačiam, tiek ir viešam naudojimui. Fejerverkų ribojimai galioja ir ten, kur jie buvo išrasti – dėl saugumo ir aplinkos taršos jie uždrausti bent 444 Kinijos miestuose.
„Panašių pavyzdžių galima rasti ir Europoje. Pavyzdžiui, tokie Vokietijos miestai kaip Hanoveris, Duseldorfas, Dortmundas yra apriboję fejerverkų šaudymą miestų centruose. Amsterdame naudoti fejerverkus fiziniams asmenims apskritai draudžiama , o miesto valdžia bendradarbiauja su kitomis savivaldybėmis dėl fejerverkų draudimo ir nacionaliniu mastu. Šiuo pavyzdžiu prieš kelerius metus jau pasekė ir kaimyninė Lenkija: Naujieji metai be fejerverkų švenčiami Varšuvoje, Krokuvoje, Balstogėje, Gdanske ir dar mažiausiai aštuoniuose miestuose“, – vardija viena iš minėto kreipimosi autorių Agneta Venckutė.
