Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2018 09 22

Žemaitė iš Plungės savo laimę rado didžiausiame Europos uoste

„Jaučiate žemaitišką akcentą? Esu iš Plungės. Jaudinausi, taip sunku kalbėti lietuviškai“, – sako dešimt metų svetur gyvenanti ir šiuo metu Nyderlandus savo namais vadinanti plungiškė Eglė Budrytė. Danijoje mokslus baigusią lietuvę gyvenimas nuvedė į Nyderlandus, kur ji su kolegomis rūpinasi kroviniais, keliaujančiais DFDS keltais iš didžiausio Europoje Roterdamo uosto į Didžiąją Britaniją.
Plungiškė Eglė Budrytė laimę rado Olandijoje.
Plungiškė Eglė Budrytė laimę rado Olandijoje. / J. Andriejauskaitės / 15min nuotr.

Grupę lietuvių žurnalistų, lankiusių Olandijos uostus, E.Budrytė pasitiko viename Roterdamo uosto terminalų, kur švartuojasi DFDS keltai. Tarp jų ir vos pernai pastatyti „Tulipa“ ir „Gardenia“, ant jų plevėsuoja merginai gimtinę nuolat primenanti Lietuvos vėliava. Šiais ir kitais keltais į Didžiąją Britaniją keliauja įvairūs kroviniai – vilkikų puspriekabės, taip pat mediena, plienas, medienos plokštės ir kita. Kad krovinys pasiektų galutinį tikslą – E.Budrytės ir kelių jos skyriaus kolegų, atsakingų už logistiką, rūpestis.

Džiaugiuosi, kad išvažiavau, pati galvoju, kad pasikeičiau, daug ką pamačiau, sutikau įdomių žmonių, – sako E.Budrytė.

Savo gyvenimą svetur E.Budrytė pasakoja pradėjusi Danijoje, į kurią išvyko baigusi mokyklą. Penkerius metus mergina studijavo vadybos mokslus, tačiau gyvenimas ją susiejo su visai kita sritimi – laivyba ir krovinių verslu.

„Džiaugiuosi, kad išvažiavau, pati galvoju, kad pasikeičiau, daug ką pamačiau, sutikau įdomių žmonių“, – sako E.Budrytė.

Mergina pasakoja, kad baigusi mokslus Danijoje gavo praktikos vietą DFDS kompanijoje, tai ir paklojo pamatą jos tolimesnėje profesinėje veikloje.

„Tai buvo dvejų metų stažuotė. Metus dirbau Lietuvoje, Klaipėdoje, antrus metus išvykau į Italiją, ten taip pat buvo susiję su logistika, tačiau labiau krovinių gabenimu traukiniais“, – pasakojo E.Budrytė, po praktikos aptikusi pasiūlymą, jog bendrovė DFDS Nyderlanduose ieško laivybos logistikos specialisto. Roterdame prieš trejus metus įsikūrusi mergina dabar šį miestą vadina savo namais.

„Dirbu daugiausia biure, į laivą beveik neateinu. Biure yra ir daugiau moterų, nors, aišku, visas šis verslas labiau vyriškas. Aš dirbu su pramoniniais kroviniais, man tai patinka. Rūpinuosi, kad jie pasiektų galutinį tašką Anglijoje“, – pasakojo E.Budrytė, darbe bendraujanti anglų kalba, tačiau pamažu perprantanti ir olandų.

„Man tenka bendrauti su terminalo darbuotojais, jie kalba olandiškai, šiek tiek suprantu, bet pati nekalbu. Kompleksuoju, nes noriu, kad viskas būtų tobulai“, – juokiasi svetur įsikūrusi plungiškė. Įmonė deda visas pastangas, kad darbuotojai jaustųsi motyvuojami, apmoka su darbu susijusias stažuotes, kalbų kursus, tad E.Budrytė turi galimybę mokytis olandų kalbos.

Sužavėjo laisvumu

Nyderlandai merginą sužavėjo savo laisvumu. Žmonės čia, kaip ji pasakoja, paprasti.

„Darai, ką nori, niekas nekreipia dėmesio, jautiesi laisvai čia, – pasakoja E.Budrytė. – Šiuo metu čia esu laiminga, neplanuoju niekur keltis. Mano planuose daugiau pakeliauti atostogų metu, o čia mėgaujuosi gyvenimu, didelių planų nekuriu. Olandai visi mėgaujasi gyvenimu, ima, ką gali, džiaugiasi tuo, ką turi.“

Nyderlanduose sako sutinkanti ir vieną kitą lietuvį, atvykstantį uždarbiauti į sandėlius, šiltnamius, sodus. Tiesa, lietuvių čia, lyginant su Danija, sako, išgirstanti nedaug. Itin didelė čia lenkų bendruomenė.

Mano planuose daugiau pakeliauti atostogų metu, o čia mėgaujuosi gyvenimu, didelių planų nekuriu. Olandai visi mėgaujasi gyvenimu, ima, ką gali, džiaugiasi tuo, ką turi.

Lietuvoje viešėjo vasarą

Su gana ryškiai juntamu akcentu lietuviškai kalbanti Eglė vasarą pasakoja viešėjusi gimtinėje, aplankiusi negausią Plungėje likusią šeimą. Gimtinėje likę nedaug artimųjų – tėvai, seneliai. Broliai taip pat gyvena svetur.

„Pasiilgstu, kartą per metus grįžtu, jaučiu, jog jau laikas savaitę pabūti, tačiau jaučiuosi, kad čia mano namai. Turiu draugą olandą, tad planų atgal vykti nėra. Jau esu per daug atpratusi, be to, nesu iš tų lietuvių, kur negali gyventi be Lietuvos.

Žinau, kad kiti grįžta, nes pasiilgsta tradicijų. Mano šeima maža, neturime didelių giminių balių, tad savo keliones suplanuoju vasarą, kad galėčiau pabūti savaitę pas mamą sode. Ko pasiilgstu? Šaltibarščių“, – šypsosi lietuvaitė.

Sentimentus jai sukelia ir Kalėdų tradicijos Lietuvoje. Nyderlanduose, pasakoja ji, Kalėdų Senelis atvyksta iš Ispanijos gruodžio 5 dieną, tądien vaikai sulaukia dovanų. Nors žiemos šventėms ir pasidabina eglutę, dalintis dovanomis olandai tradicijos neturi. Čia nesiburiama ir lietuviams reikšmingą Kūčių vakarą. Prie bendro stalo giminaičiai nesirenka ir per Velykas.

„Brexit“ kelia nerimą

Darbai DFDS terminale Roterdame virte verda. Nerimą olandams kelia artėjantis „Brexit“, ypač tai, jog likę itin daug neaiškumų, koks bus tolimesnis britų bendradarbiavimas su Europos Sąjunga.

E.Budrytė pasakoja, jog bendrovė ruošiasi blogiausiam scenarijui.

„Stengiamės pasiruošti, ką reikėtų daryti, jei vėl atsirastų muitinė. Kiek laiko būtų sugaišta, jei reiktų tikrinti kiekvieną krovinį. Tikimės, kad britai nepriims tokio galutinio sprendimo, kad kiekvienas uostas turės tikrinti savo krovinį, nes Anglija daug praras, ekonomika kris“, – sako E.Budrytė.

DFDS terminalas Roterdame plečiasi, mat nebesutalpinamos visos priekabos. Krovinių srautai tarp Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos pastaruosius penkerius metus ūgtelėjo daugiau nei trečdaliu. Dviem į Angliją kursuojančiomis keltų kryptimis, anot E.Budrytės, buvo išgabenta daugiau kaip 3 mln. krovinio metrų. Panašūs kiekiai atkeliauja ir iš britų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs