Didžiulėje turgavietėje vaizdas nuo 1997-ųjų, kai čia lankiausi paskutinį kartą, nedaug pasikeitęs: dalis prekeivių savo prekes išsidėlioję ant sulankstomų stalelių, kiti glaudžiasi celofanu dengtose palapinėse, dar kitiems prekybines patalpas atstoja suvežti metaliniai garažai.
 |
| Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Rietavu turguje |
Žemaitiški gariūnai – Rietavo turgus – per beveik dvidešimt gyvavimo metų keitėsi mažai. Tačiau krizę ir konkurenciją su prekybos centrais turgus atlaikė be problemų: žmonių ir paviljonų čia nuolat daugėja. Pati turgavietė jau vargiai išsitenka 20 hektarų.
Nuo vinies iki kombaino
Suvokti sistemą čia sudėtinga – šalia vyriškų apatinių sustatytos šakės ir kastuvai, greta prekiaujama kiniškais žaislais, o šalia jų – valikliais ir skalbikliais, net ir kvepalais.
Vienoje palapinėje aplanko mintis – deja vu. Ant pakabų sukabinti ryškiaspalviai megztukai – lygiai tokius pačius prieš porą dešimtmečių vilkėdavo pusė pradinukų.
 |
| Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Turgavietė gyva jau beveik dvidešimtmetį. |
Atrodo, kad laikas sustojo ir užuolaidų skyriuje. Net turgavietėje skambanti muzika – lyg iš praeities. Tiesa, juostines kasetes seniai pakeitė kompaktiniai diskai.
Tačiau gyvenimas verda: žmonės brenda prisnigtais takais, klausinėja, derasi. Vyras, sumanęs pasimatuoti slides, sudaro spūstis. Dar vienas, iškėlęs rankas virš praeivių, neša vaikišką vežimėlį.
„Mes sakome, kad čia galima įsigyti viską nuo vinies iki kombaino“, – didžiuojasi tik sekmadieniais veikiančio Rietavo turgaus vadovas Zigmonas Dirvonskas. Bet čia pat pasitaiso: „Turguje galima įsigyti ir nedidelį rąstinį namą ar pirtį.“
Geidžiamiausi pirkėjai – latviai
Daugiau nei dešimt metų kiekvieną sekmadienį čia vyriškais apatiniais ir kojinėmis prekiaujantis gargždiškis Arūnas pirštinių nemūvi – sako, jau seniai apsipratęs ir žino, kaip nesušalti: „Žinoma, mes galime susinešti visas prekes į palapinę ir prekiauti po stogu, tačiau prekyba dėl to tik smuks. Prekės turi būti matomos, sudėtos taip, kad kiekvienas praeivis jas pamatytų.“
Arūnas dirba autobuso vairuotoju. Vyras įsitikinęs, kad išgražinus turgavietės aplinką, pastačius paviljonus, Rietavo turgus prarastų savo žavesį.
„Nieko mums nereikia, gerai, kaip yra, svarbu, kad valdžia mūsų nesmaugtų, – aiškino gargždiškis. – Turtuoliai čia nevažiuoja, o mūsų vidurinysis sluoksnis – labai skystas, visi baigia išsilakstyti. Geriausia prekybos diena būna tuomet, kai sulaukiame latvių. Tada tikrai pavyksta uždirbti.“
Savaitgalio vargai ir pramogos
 |
| Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Turguje galima įsigyti net šulinį. |
„Šiandien turgui pats geriausias oras – šalta, bet sausa, tad ir prekyba gera“, – kalbėjo pirštinėmis prekiaujanti Zita Mockienė iš Šilutės rajono. Darbo dienomis ji pluša Šilutės turgavietėje, o sekmadienio rytais kartu su žentu krauna prekes į autobusiuką ir keliauja į Rietavą: „Sekasi neblogai – skųstis negalime, o turgus labai smarkiai išaugęs, net kauniečiai ėmė čia važiuoti prekiauti.“
Prekybininkai vieningai sutarė – vien darbas Rietavo turguje sviestu ant duonos nepadėtų apsirūpinti. Vieni šiokiadieniais dirba vietinėse prekyvietėse, kiti prekių pilnais autobusiukais apvažiuoja kaimus.
„Tauragėje turiu parduotuvę, tačiau sekmadieniais dar tenka važiuoti ir į turgų. Jau treti metai taip vargstu, nežinau, ar dar ilgai patempsiu“, – prisipažino sportine apranga prekiaujanti Svetlana iš Tauragės.
Ji pastebėjo, kad daliai provincijos gyventojų turgus tapo savaitgalio pramoga: moterys ta proga išsitraukia paltus, aukštakulnius, nors drėgna ir slidu. Dalį pirkėjų prekybininkai sutinka kiekvieną sekmadienį.
Trūksta tik arklių
„Rietavo turgus įkurtas patogioje vietoje – Žemaitijos centre, buvusiame aerodrome, yra galimybės plėstis. Aplink nėra didmiesčių, taigi ir prekybos centrų konkurencijos. Aplinkinių kaimų ir miestelių gyventojams čia labai patogu atvažiuoti, gali ir žemės ūkio technikos, ir rūbų, ir maisto, ir net gyvulių įsigyti“, – Rietavo turgaus klestėjimo priežastis vardijo Z.Dirvonskas.
 |
| Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Prekybininkai į Rietavą susivežė net garažus. |
Anot jo, provincijoje vis dar gyva tradicija sekmadieniais į turgų keliauti kaip į bažnyčią.
Tiesa, pastaraisiais metais turgavietėje sumenko prekyba automobiliais. Bet smarkiai išsiplėtė sendaikčių prekybos zona. Čia galima įsigyti visko – suvenyrų, dėvėtų rūbų iki antikvarinių baldų. „Sendaikčių turgus Rietave plečiasi, sulaukiame pirkėjų ir iš Vilniaus. Jie čia prisirenka originalių daiktų“, – teigė turgaus vadovas.
Anot Z.Dirvonsko, prekybininkus į turgavietę vilioja gana žemos nuomos kainos ir tai, kad čia – apstu erdvės, galima ištiesti ilgiausius stalus: „Dauguma paviljonų – statyti pačių prekybininkų. Mes patys statome vienodus, stilingesnius paviljonus. Dar ne visi kraustosi į juos, bet pamažu turgavietė pasikeis.“
Šviesia turgaus ateitimi neabejojantis Z.Dirvonskas pats labiausiai pasigenda tikros gyvulių prekyvietės: dabar čia galima įsigyti tik kačių, naminių paukščių, šunų ir paršelių. „Manau, kad turgų labai pagyvintų, jei būtų galima nusipirkti ir arklį, karvę ar jautį“, – įsitikinęs turgaus vadovas.
Nepelnytai nuvertintas
Rietavo savivaldybės meras, liberalcentristas Antanas Černeckis tikino, kad apskaičiuoti turgaus indėlį į rajono biudžetą – sudėtinga: „Turgaus administracijoje dirba apie trisdešimt rietaviškių. Taigi, rajono biudžetas papildomas jų mokama gyventojų pajamų mokesčių dalimi. Tai nėra daug, tačiau iš šio turgaus gauname nemažai netiesioginės naudos – per miestelį pravažiuoja tūkstančiai žmonių, neretai jie sustoja užkąsti, apsipirkti mūsų parduotuvėse.“
Dažnai šiame turguje apsilankantis Rietavo meras prisimena, kad iš pradžių čia būta nemažai chaoso. „Pats turgus buvo laukinis, dabar čia civilizacijos daug daugiau“, – aiškino A.Černeckis.
 |
| Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Rietavo turguje |
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininko pavaduotojas Donatas Botyrius įsitikinęs, kad Rietavo turgui didžiausią sėkmę lėmė tai, jog aplink nėra didelių prekybos centrų. Miestuose turgavietes jau baigia nukonkuruoti prekybos centrai, kur šilta, išpuoselėta aplinka, didžiulis asortimentas.
„Rietavo turgui parinkta labai gera vieta, čia suvažiuoja nemažai ūkininkų, kuriems sekmadieniai – geriausia diena važiuoti apsipirkti. Be to, visi žino, kad jie – geri pirkėjai“, – šyptelėjo D.Botyrius.
Aras Mileška, vadovaujantis Klaipėdos Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybai, įsitikinęs, kad turgininkai yra nepelnytai nuvertinti. Jiems visuomenėje vis dar mėgstama klijuoti spekuliantų etiketė.
„Turgus – tai paties smulkiausio verslo užuomazga, tačiau dar sunkiai įsisąmoninama, kad prekybininkai turi būti palaikomi, skatinami. Pagrindinis ginklas su migracija – smulkiojo verslo skatinimas. Tik leisdami žmogui imtis savo verslo, galėsime čia jį išlaikyti“, – aiškino A.Mileška.
