Užtruko keletą metų
Kol vieni tylomis taikstosi su šiukšlininkų užmojais kelti mokestį, teisininkas iš Tryškių (Telšių raj.), Leilėnų kaimo seniūnijos seniūnaitis Alvydas Jokšas kone trejus metus mynė teismų slenksčius ir galiausiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu įrodė, kad Telšių rajono savivaldybės tarybos patvirtinti ir Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) vykdomi rinkliavos nuostatai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą toli gražu netobuli. Rajono savivaldybė spyriojosi ilgai, kreipėsi į teismus apeliacine tvarka, tačiau mažai ką išlošė. Šį kartą – 1:0 – paprasto piliečio naudai.
Teisininko išsilavinimą turintis žemaitis išsiaiškino, jog yra gavęs mažesnį atliekų konteinerį nei yra apmokestina.
Dar 2011 m. kovą A.Jokšas kreipėsi skundu į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (2011 m. vasario 11 d.) sprendimą „Dėl vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą permokos grąžinimo“, kuriuo atsisakyta tenkinti A.Jokšo prašymą grąžinti 40,32 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą permoką, ir įpareigoti šią permoką grąžinti.
Permoka, pasak tryškiečio, atsirado vien dėl neteisingo atliekų rinkliavos skaičiavimo. Teisininko išsilavinimą turintis žemaitis išsiaiškino, jog yra gavęs mažesnį atliekų konteinerį nei yra apmokestina. „Sužinojau, kad konteineris yra mažesnis, nei tą nurodo TRATC sutartyje. Taip pat į sąvartyną priima tonomis, mūsų konteineris matuojamas litrais, o mokame už kubinius metrus. Argi taip teisinga?“ – piktinosi vyras.
A.Jokšas gyvena nuosavame name Tryškių miestelyje ir tikino šiukšles rūšiuojantis, maisto atliekas kompostuojantis, popierių deginantis, stiklą ir plastiką metantis į atskirus konteinerius, stambiagabaritėmis atliekomis atsikratantis tam skirtoje atliekų surinkimo aikštelėje. „Tai ką belieka mesti į bendrojo naudojimo konteinerį ir už ką mokėti, jei konteinerį pripildau labai retai?“ – klausė tryškietis.
Užklupo Telšių juristą Šiaulių teisme
Ar kada politikai yra logiškai priėmę sprendimą? Dažniausiai ne. Sprendžiant atliekų rinkliavos klausimą, Telšių rajono savivaldybės taryba priėmė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus, kurių kai kurie punktai prieštarauja daugeliui įstatymų ir direktyvų, tarp jų Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 dalies 3 punktui, t.y. proporcingumo principui bei LR Konstitucijai.
Akivaizdu, jog 2010 m. sausio 21 d. patvirtintų nuostatų neįsiskaitė nė vienas Tarybos narys (arba to nepadarė specialiai), vadovaujamas tuomečio mero tvarkiečio Valdemaro Ramšo.
Jei tarp Telšių rajono savivaldybės atstovo ir Šiaulių teismo teisėjos įvyko koks nors susitarimas ir E.Vaitkevičiaus apsilankymas teisėjos kabinete turėjo įtakos pirmajai nutarčiai, anot A.Jokšo, būtų ypač gėdinga.
Kadangi TRATC priklauso Plungės, Mažeikių, Telšių rajonai ir Rietavo savivaldybė, nuostatus patvirtinti tada paragintos visos apskrities tarybos. Pavyzdžiui, plungiškiai už telšiškius buvo gudresni ir priėmė gyventojams palankesnius sprendimus, o anuomet TRATC vadovavęs Algirdas Vaitkus liko nieko nepešęs. Teko pasikliauti vien telšiškių „dosnumu“.
Su žurnalistais susitikęs A.Jokšas papasakojo ir įdomų dalyką, kuris norom nenorom skatina daryti savas interpretacijas. „Prieš pirmąjį teismą Šiauliuose iš teisėjos kabineto išeinant sutikau Telšių rajono savivaldybės juristą Edmundą Vaitkevičių. Nežinau, ką jis ten veikė, bet tąsyk Šiaulių apygardos teismas (2011 m. gruodžio 5 d.) sustabdė nagrinėjamą bylą, įpareigojo man grąžinti permokėtą rinkliavą, o nuostatus paskyrė ištirti. Beveik po dviejų mėnesių teismas nuostatus pripažino teisėtais ir neprieštaraujančiais Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 dalies 3 punktui“, – atkreipė dėmesį tryškietis.
Jei tarp Telšių rajono savivaldybės atstovo ir Šiaulių teismo teisėjos įvyko koks nors susitarimas ir E.Vaitkevičiaus apsilankymas teisėjos kabinete turėjo įtakos pirmajai nutarčiai, anot A.Jokšo, būtų ypač gėdinga. „Kaip teisininkui, man būtų gėda tokį sprendimą pasirašyti. Tik valytoja galėtų jį pasirašyti...“ – sakė tryškietis.
Byla grįžo į teismą
Yra žinoma, kad 2012 m. liepos 26 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylą grąžino nagrinėti iš naujo ir dokumentai perduoti Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Šių metų pradžioje teismas dalį bylos nutraukė, o likusią dalį pripažino netinkamą: „Nuostatai ta apimtimi, kuria nenumato galimybės tam tikriems atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 3 punktui“.
A.Jokšo žodžiais, korumpuota šiukšlių tvarkymo sistema sukurta tik kai kurių politinių jėgų biudžetui papildyti, esą šiukšlės – amžinas, nemirštantis verslas. „Kuri gi valdžia dirbo žmonėms? Juk tas, kuris nustato prievolę, turi argumentuoti, kodėl taip elgiasi. Vyriausybės atstovai rajone visai nesikiša. Juk tai valstybės lygio problema! Tarsi ant kiekvienų valdininkų durų ir matomas užrašas: „Prašome mūsų netrukdyti, mes geriame kavą. Visais klausimais kreipkitės į Šiaulių apygardos administracinį teismą“, – nepasitikėjimu „valdžiažmogiais“ (taip sakė pats A.Jokšas) spinduliavo žemaitis.
A.Jokšo žodžiais, korumpuota šiukšlių tvarkymo sistema sukurta tik kai kurių politinių jėgų biudžetui papildyti, esą šiukšlės – amžinas, nemirštantis verslas.
Pateikė apeliaciją
Aišku, po Panevėžio apygardos administracinio teismo nutarties, Telšių rajono savivaldybė pateikė apeliacinį skundą. O dar balandį kalbintas Telšių rajono savivaldybės juristas E.Vaitkevičius gyrėsi apskųstu teismo sprendimu vyriausiam administraciniam teismui, neva, kad šis išaiškintų žemesnio teismo sprendimą. Teisininkas ironiškai citavo nutartį, jog privačių namų gyventojai turi mokėti tik už faktiškai priduotas šiukšles – esą tai sudaro terpę žmonėms sukčiauti, o prieštaravimas Viešojo administravimo įstatymo daliai – tik abstrakti išvada.
Savivaldybės apeliacijoje taip pat tikinama, kad „teismas esą be pagrindo įsikišo į savivaldybės teisę vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatymo srityje, nes iš esmės Panevėžio teismas ėmė nustatinėti, kokia tvarka, pavyzdžiui, fiksuojant konteinerio pateikimo išvežimui dažnumą, turi būti užtikrinama atliekų turėtojų galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, ir pagal tai nuspręsti nuostatų atitiktį Viešojo administravimo įstatymo dalies nustatytam proporcingumo principui“.
Įdomiausia tai, kad Telšių rajono savivaldybės atstovai apeliacijoje pripažįsta dokumentuose žymimų ir realybėje dalinamų konteinerių neatitikimą: „Savivaldybė yra pasirinkusi tokį atliekų šalinimo metodą, kai minimali atliekų susikaupimo norma, pagal kurią skaičiuojama rinkliavos minimali įmoka, visais atvejais yra tiesiogiai susijusi su konteinerio tuštinimo nustatytu periodiškumu bei su minimaliu konteinerio tūriu, nuo kurio skaičiuojama minimali rinkliavos įmoka. Konteinerio tuštinimo kartų fiksavimas bei mažesnės konteinerio talpos pasirinkimas nei konteinerio tūris, nuo kurio skaičiuojama minimali rinkliavos įmoka, yra beprasmiai, nes nuo šių faktorių minimali rinkliavos įmoka nemažėja“.
Ilgametis „reketas“
Savivaldybės valdininkai apeliacijoje didžiuojasi vienintele tokia byla teisme ir tikino, jog dėl vieno piliečio nesiruošia griauti santykių su atliekų vežėju UAB „Telšių keliai“ – neprašys nuosavų namų gyventojams skirti mažesnių konteinerių, nes nė vienas gyventojas nepateikė duomenų, kad 0,12 m3 tūrio šiukšlių konteineriai nepripildomi.
Įdomiausia tai, kad Telšių rajono savivaldybės atstovai apeliacijoje pripažįsta dokumentuose žymimų ir realybėje dalinamų konteinerių neatitikimą.
Savo atsiliepime į Savivaldybės apeliaciją A.Jokšas išdėstė konstitucinio teisinės valstybės principo turinį bei pažymėjo, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą renkama už teisę naudotis komunalinių surinkimo ir atliekų tvarkymo sistema. „Teiginys apie suteikiamą teisę suponuoja ir priešingą teiginį – teisę sistema nesinaudoti, o skundai dažnai pateikiami Seimo kontrolieriui“, – sakė žemaitis iš Tryškių.
A.Jokšas pastebėjo, kad kantrius žemaičius TRATC ilgus metus galėjo „reketuoti“, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija Audrius Bakaveckas, Veslava Ruskan ir Arūnas Sutkevičius savo neskundžiama nutartimi tam padarė galą – net devyni nuostatų punktai, kuriuos 2010 m. patvirtino Telšių rajono savivaldybės taryba, paskelbti negaliojančiais.
A.Jokšas: „Banda didelė – tegul dirba“
„Žmogus turi teisę rinktis, kiek kartų išvežti šiukšles ir koks turi būti jų kiekis“, – tikino A.Jokšas. Teisininkas tvirtino, kad Savivaldybėje yra didelė „banda prižiūrėtojų“, kurie turėtų tikrinti, ar teisingai rajono gyventojai tvarko atliekas.
„Nuo pavasario įsteigti du nauji etatai, skirti vie¬ša¬jai tvar¬kai už¬tik¬rin¬ti ir ad¬mi¬nist¬ra¬ci¬nių tei¬sės pa¬žei¬di¬mų prie¬mo¬nių pre¬ven¬ci¬jai. Pareigas eina buvęs policijos pareigūnas, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Artūras Stirbys ir valstybės tarnautojas Laimonas Vėlavičius. Yra ekologai, aplinkosaugininkai. Banda prižiūrėtojų didelė – tegul dirba“, – tvirtino karčių žodžių valdžiai negailintis teisininkas.
Skaičiavimo matematika sudėtinga: atliekų konteineriai matuojami litrais, TRATC sąskaitas pateikia kubiniais metrais, o atliekų vežėjams mokama už šiukšles kilogramais. Dabartinis TRATC direktorius Rimantas Adomaitis visai neseniai atviravo, kad vežėjai kartais atliekas atgabena šiukšliavežėmis, permirkusiomis vandeniu (kad tik svertų daugiau). Bet juk lengviau ne tvarką įvesti, o naują, storesnę mokesčių virvę mokesčių mokėtojams nuvyti. „Jei žmogus nieko nenusimano arba nesidomi apie įvedinėjamus mokesčius, jis turi turėti storą piniginę, nes ta visa banditų gauja man yra nusibodę“, – tikino A.Jokšas.
Su žurnalistais bendraudamas teisininkas iš Telšių rajono pateikė ir užsienio šalių pavyzdžių – iš anksto įsigyjamus šiukšlių maišus, konteinerius, užklijuojamus lipdukais, ir pan.
Telšiškių pavyzdžiu dėl neteisėto rinkliavos nustatyto mokesčio seka Kupiškio, Lazdijų, Alytaus, Panevėžio ir Šiaulių gyventojai.
