„Lietuvos teritorijoje yra keturios seismologinės stotys, išdėstytos beveik 30 kilometrų spinduliu aplink Ignalinos atominę elektrinę. Jos priklauso seismologinio monitoringo sistemai, kuri dažniausiai užregistruoja signalus tų seisminių įvykių, kurių stiprumas viršija 5 balus pagal Richterio skalę“, – sakė Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas.
Anot jo, Japonijos žemės drebėjimo metu įvairūs pasaulio seismologiniai tinklai užregistravo kelis šimtus seisminių smūgių. Drebėjimo sukelti virpesiai atsklido ir iki Lietuvos, juos užregistravo ir Ignalinoje esančios seisminės stotys.
Lietuvos geologijos tarnybos nuotr./Žemės drebėjimą Japonijoje užfiksavo ir Ignalinos seismologinės stotys. |
Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, žemės drebėjimas Japonijoje nėra pirmasis užsienyje vykęs žemės drebėjimas, kurio virpesiai atsklido iki Lietuvos. Tačiau mus pasiekiantys virpesiai dažniausiai būna silpni, nejuntami žemės paviršiuje.
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Jonas Satkūnas |
Stipriausią drebėjimą jautėme 2004-aisiais
J.Satkūno teigimu, Lietuvos teritorija yra seismiškai mažai aktyvi, jos teritorijoje nėra patikimai užfiksuotų jokių seisminių įvykių. Tačiau kaimyninėse šalyse yra vykę gana stiprių žemės drebėjimų.
Stipriausias žemės drebėjimas, kuris buvo juntamas ir Lietuvoje, vyko 2004 metų rugsėjo 21 dieną Kaliningrade. Žmonių pajaustus virpesius sukėlė atitinkamai 5 ir 5,2 balo pagal Richterio skalę smūgiai.
Iki tol stipriausias žemės drebėjimas Baltijos šalyse buvo užregistruotas 1976 metais Osmusaarės saloje Estijoje. Drebėjimo stiprumas buvo 4,7 balo pagal Richterio skalę.
Duomenys iš istorinių šaltinių
Istoriniuose šaltiniuose galima rasti liudijimų apie Lietuvoje juntamus žemės drebėjimus. Petro Duisburgiečio kronikoje minima, jog 1328 metais Skirsnemunėje taip stipriai sudrebėjo žemė, kad rodėsi, jog sugrius Skirsnemunės pilis, o kryžiuočių vienuoliai išsigandę ruošėsi šokti nuo pilies bokšto.
Taip pat žinoma, kad 1909 metais virpėjo Vilniaus rajone esantis Bezdonių kaimas. 1904 metais virpesiai į Lietuvą atsklido iš Oslo fiordo, o 1940, 1977, 1986 ir 1990 metais iš Rumunijos.