Kad tvoros jau nebėra, pasidalino „Vakarų ekspreso“ skaitytojas. Taip pat jau rašėme, kad dėl galimai teritorijoje esančių nelegalių statinių Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai planuoja patikrinimą įvykio vietoje, tačiau kada jis bus atliktas – dar nėra aišku.
Inspekcija galimai delsia sąmoningai, kad būtų spėta pašalinti bent jau dalį pažeidimų.
„Vakarų ekspresas“ atskleidžia Neringoje ilgą laiką vieša paslaptimi laikytą neįtikėtiną istoriją, kuri pretenduoja į didžiausią žemgrobystės skandalą Lietuvoje.
Aiškėja, kad asmenys, kurių pareiga yra saugoti valstybės turtą, patys „nepastebi“ nusižengimų savo kieme.
Tačiau į viešumą keliamų faktų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija tikrinti neskuba, nors informacija pateikta daugiau nei prieš mėnesį. Kol tikrintojai delsia, galimi pažeidimai jau šalinami.
Priminsime, kad situaciją Neringoje viešiname po to, kai į redakciją kreipėsi vietos gyventojas, neapsikentęs savivalės žmonių, kurių misija yra saugoti Kuršių neriją.
„Kaip prieš metus Lina Dikšaitė tapo Kuršių nerijos nacionalinio parko vadove, tirai galvojome, kad pagaliau nelegaliai aptvertas miškas bus atlaisvintas nuo metalinių tvorų ir vartų, įteisinti arba nugriauti nelegalūs statiniai“, – sakė anonimu panoręs likti pašnekovas.
„Vakarų ekspresas“ jau rašė, kad nurodytu adresu Vėtrungių g. 5, Neringa (buvusi Purvynės g. 27, 53), Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, miške, aptiko ne vieną, o net dvi tvoras, ir net ketverius vartus.
Viena tvora juosia didelę miško teritoriją, o joje įrengti vartai net užtveria viešą taką paplūdimio link. Atskira teritorija yra aptverta šalia daugiabučio Vėtrungių g. 5. Už gyvatvorėmis apželdintos tvoros, kas liudija, kad tvoros čia stovi jau ilgus metus, yra kažkas panašaus į sodą-daržą su poilsiui skirta infrastruktūra.
Matosi, kad teritorijoje auginamos daržovės, stovi bent trys šiltnamiai, kelios malkinės ir pavėsinės, vaikų žaidimų aikštelė. O po kiemą išdidžiai vaikšto gaidys su vištų pulku.
Taigi Lietuvoje, kur aklinomis tvoromis draudžiama apsitverti net privatų mišką, Nidoje nelegaliai aptveriamas valstybinis miškas.
Deklaruoja, kad teisėta
„Vakarų ekspresui“ pavyko pakalbinti ir daugiabutyje gyvenantį buvusį ilgametį Nidos girininką Gediminą Dikšą (L. Dikšaitės tėvas). Jis teigė, kad pats dar savo rankomis maždaug prieš 40 metų organizavo statybas, tvėrė tvoras.
L. Dikšaitė tuomet „Vakarų ekspresui“ situacijos nekomentavo, tačiau, jau pasirodžius publikacijai, Kuršių nerijos nacionalinis parkas paviešino vadovės komentarą ir dokumentą, kuris neva įrodo teritorijoje esančių pastatų ir tvorų teisėtumą.
1993 metų Neringos miesto valdybos potvarkyje, kurį pasirašė tuometinis meras Andriejus Vaičiulis, surašyta, kad, nesant nuosavybę patvirtinančių dokumentų, tuometinėje Purvynės g. 27 teritorijoje yra įteisinamas 40 a ploto žemės sklypas ir penki statiniai: tvora, daržinė, pirtis, kalvė ir malkinė.
Tačiau „Vakarų ekspresą“ konsultavęs specialistas tikina, kad toks dokumentas nėra pastatų ar žemės registraciją patvirtinantis dokumentas.
„Tuomet buvo tokia praktika, kad pastatams, kurie nebuvo įregistruoti, būdavo suteikiamos toks juridinis pagrindas juos registruoti.
Panašios situacijos būdavo įteisinant statinius buvusiose pionierių stovyklose ir panašiai“, – sakė redakciją konsultavęs specialistas.
Įdomu tai, kad kaip tik šiuo laikotarpiu 1990-1995 metais Neringos savivaldybės tarybos pirmininku buvo G. Dikšas, kurio politinės galios tuo metu buvo net didesnės nei miesto mero.
Jei toks Nidos girininkijos pastato ir teritorijos jam būnant valdžioje įteisinimas gal ir teisėtas, tuomet kyla interesų konflikto klausimas.
Nes vėliau G. Dikšas privatizavo butą minimame girininkijos pastate. „Vakarų ekspreso“ turimi Registrų centro duomenys rodo, kad teritorijoje, be pagrindinio daugiabučio, yra įregistruoti dar du statiniai, kurie priklauso Valstybinių miškų urėdijai.
Atliekant tyrimą aiškėja, kad žemės sklypas šioje teritorijoje apskritai nėra suformuotas, o žemės mokestis, panašu, faktiškai mokamas tiesiog pagal žemės plotą, esantį po pastatais.
Neringos savivaldybė informavo, kad visas sklypo Vėtrungių g. 5 plotas – 0,2348 ha. Valstybinių miškų urėdijai priskirtas 0,1222 ha sklypas, kurį valdo patikėjimo teise, žemės nuomos mokesčio nemoka.
Fiziniai asmenys moka už 0,0562 ha ir 0,0564 ha. Tai reiškia, kad net ir turint galimybę šioje teritorijoje įteisinti 40 a sklypą ir jį oficialiai nuomotis iš valstybės, tai nebuvo padaryta. Galimai dėl to, kad nereikėtų mokėti nuomos mokesčio.
O praktiškai buvo aptverta maždaug 2 ha teritorija ir ja naudojamasi. „Neringos miesto valdyba leido Nidos girininkijai įsiteisinti neteisėtais laikytus pastatus, tačiau procedūros nebuvo baigtos“, – taip situaciją „Vakarų ekspresui“ pakomentavo Neringos savivaldybė.
Beveik 500 kv. m ploto daugiabutyje Nidos girininkijos patalpos užima kiek daugiau nei 40 kv. m. Likusi dalis yra privatūs butai.
Nelegalūs statiniai
„Vakarų ekspresas“ jau rašė, kad teritorijoje Vėtrungių g. 5, miške, stovi ir veikianti pirtis, taip pat dar du statiniai, primenantys malkines, kurių registracijos dokumentų rasti nepavyko.
Pirtis yra naudojama, o G. Grikšas po pokalbio su žurnalistu penktadienio popietę pirtyje prižiūrėjo kūrenamą krosnį.
Jei žemės sklypas šalia Vėtrungių g. 5 daugiabučio nėra įregistruotas, lieka atviras klausimas – kokiu pagrindu šalia daugiabučio yra pastatyti šiltnamiai, sukasti daržai, laikomos malkos, saugomos nepanaudotos statybinės medžiagos, įvairi technika ir panašiai. Bendrai valstybiniame miške esanti teritorija primena smulkaus ūkininko valdas.
„Tortas ant vyšnios“ yra teritorijoje esanti nedidelė vištų ferma. Pavyko net sužinoti, kad nidiškiams siūloma įsigyti ekologiškų Dikšų šeimos vištidės kiaušinių.
„Vakarų ekspreso“ duomenimis, vištos laikomos Valstybinių miškų urėdijai priklausančiame ūkiniame pastate, o „Googlemaps“ žemėlapiuose jau prieš keletą metų užfiksuota, kaip šalia ūkinio pastato vištoms yra įrengtas atskiras aptvaras.
Ar urėdija tokiai vištidei patalpas yra suteikusi legaliai? Klausimus urėdijai išsiuntėme praėjusį ketvirtadienį, kai tik gausime atsakymus – publikuosime.
Daug klausimų
Taigi, kuo daugiau gilinamės į žemgrobystės istoriją Nidoje, tuo daugiau klausimų kyla. Kodėl į situaciją nereaguoja arba formaliai atsirašinėja institucijos?
Pirmiausia, aišku, dėl to, kad net kelios institucijos, kurios turėtų kontroliuoti tvarką valstybiniame miške – Valstybinių miškų urėdija, Valstybė saugomų teritorijų tarnyba ir jai pavaldi Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija – yra pačios įsivėlusios į šį skandalą.
Dar viena institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija – savo darbo kažkodėl daryti neskuba. Kodėl toks delsimas? Oficiali priežastis, kad yra sudaromi planai, darbai planuojami iš anksto.
Medžiotojų būrelis
Beje, „Vakarų ekspresas“ išsiaiškino, kad daugiabutyje Vėtrungių g. 5 yra registruotas ir medžiotojų klubas „Girinis“, tarp kurio narių, neoficialiomis žiniomis, yra ir Neringos meras Darius Jasaitis.
Mero komentaro dėl šios situacijos nepavyko gauti.
Medžiotojų klubo prezidentas Sigitas Šveikauskas „Vakarų ekspresui“ patvirtino, kad klubo oficialiai registruota buveinė yra Nidos girininkijoje.
„Aš paveldėjau tokią situaciją, klubas ten registruotas daugiau nei prieš du dešimtmečius. Tačiau ten neturime jokių patalpų, mūsų klubo nariai ten nesilanko“, – teigė S. Šveikauskas.
