Valstybiniame miške įrengtos pavėsinės, šiltnamiai ir net nedidelė vištų ferma. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, gavusi „Vakarų ekspreso“ informaciją, jau suplanavo atlikti tyrimą.
„Vakarų ekspresas“ šiandien atskleidžia Neringoje ilgą laiką vieša paslaptimi laikytą neįtikėtiną istoriją, kuri pretenduoja į didžiausią žemgrobystės skandalą Lietuvoje.
Situaciją viešiname po to, kai į redakciją kreipėsi Neringos gyventojas, neapsikentęs savivalės žmonių, kurių misija yra saugoti Kuršių neriją.
Tiriant situaciją susidarė nedviprasmiška nuomonė, kad tokį įžūlų Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovės ir jos šeimos elgesį lemia nebaudžiamumo jausmas, nes jaučiamas įtakingų institucijų vadovų užnugaris.
„Kai prieš metus Lina Dikšaitė tapo Kuršių nerijos nacionalinio parko vadove, tikrai galvojome, kad pagaliau nelegaliai aptvertas miškas bus atlaisvintas nuo metalinių tvorų ir vartų, įteisinti arba nugriauti nelegalūs statiniai“, – sakė anonimu panoręs likti pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad ilgus metus direktorės pavaduotoja Kuršių nerijos nacionaliniame parke buvusi, o dabar parkui vadovaujanti L. Dikšaitė labai aktyviai Neringoje kovoja su nelegaliais statiniais, valstybinės žemės užgrobimo atvejais.
Yra situacijų, kad net gėlių klombas, per nepilną metrą išsikišusias už namų valdos sklypo ribos, reikalauja pašalinti, nuolat rašomi skundai Statybos inspekcijai.
Tačiau visai priešingai L.Dikšaitė elgiasi, kai tai liečia jos asmeninius interesus ir šeimą. Šalia daugiabučio Vėtrungių g. 5 (ankstesnis adresas Purvynės g. 53), kuriame, „Vakarų ekspreso“ duomenimis, pati ir gyvena, ji „nemato“ akivaizdžių pažeidimų.
Tame pačiame name gyvena visa Dikšų šeima. L.Dikšaitės tėvas, ilgametis Nidos girininkas Gediminas Dikšas, taip pat ir šiuo metu Nidos girininko postą „paveldėjęs“ jo sūnus Kęstutis Dikšas su šeima.
Beje, ir Kretingos miškų urėdijai priklausanti Nidos girininkija įsikūrusi tame pačiame daugiabutyje.
„Panašu, kad jaučiams paprasčiausias nebaudžiamumas. Aš čia valdžia, aš pati tikrinu, kas yra gerai, o kas ne.
O manęs patikrinti nėra kam. Matyt, taip mąsto Lina Dikšaitė“, – kalbėjo neringiškis.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į vieną labai svarbią detalę. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai vadovauja Albertas Stanislovaitis.
Prieš tai jis dvi kadencijas iki 2023 metų vadovavo Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, kuriai pavaldi Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.
Nuo praėjusių metų A.Stanislovaitis vadovauja Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.
„Varnas varnui akies nekerta“, – situaciją apibūdina „Vakarų ekspreso“ pašnekovas.
Žada pradėti tyrimą
Pradėjus aiškintis šią situaciją, „Vakarų ekspresas“ prieš tris savaites kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.
Inspekcijos atstovas viešiesiems ryšiams Rosvaldas Gorbačiovas informavo, kad po pirminio situacijos vertinimo nuspręsta atlikti patikrinimą dėl pateiktos informacijos.
Inspektoriai planuoja tyrimą atlikti vietoje. Inspekcija žada informuoti visuomenę apie tyrimo rezultatus.
Kol statybų inspekcija dar tik planuoja patikrinimą, šių eilučių autorius praėjusią savaitę asmeniškai nuvyko į vietą, kad tiesiogiai įvertintų situaciją.
Informacija pasitvirtino. „Vakarų ekspresas“ minėtoje vietoje Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje miške aptiko ne vieną, o net dvi tvoras ir net ketverius vartus.
Viena tvora juosia didelę miško teritoriją, o joje įrengti vartai net užtveria viešą taką paplūdimio link.
Tiesa, vartai neužrakinti, juos galima atsidaryti.
Atskira teritorija yra aptverta šalia daugiabučio Vėtrungių g. 5.
Už gyvatvorėmis apželdintos tvoros, kas liudija, kad tvoros čia stovi jau ilgus metus, yra kažkas panašaus į sodą-daržą su poilsiui skirta infrastruktūra.
Matosi, kad teritorijoje auginamos daržovės, stovi bent trys šiltnamiai, kelios malkinės ir pavėsinės, vaikų žaidimo aikštelė.
O po kiemą išdidžiai vaikšto gaidys su vištų pulku. Tikra kaimiška idilė UNESCO saugomame Lietuvos kurorte.
Viskas teisėta?
Straipsnio autorius vietoje sutinka ir patį G.Dikšą su žmona. Buvęs ilgametis Nidos girininkas atvirai papasakoja, kad pats dar savo rankomis maždaug prieš 40 metų organizavo statybas, tvėrė tvoras.
Tiesa, „idilė“ greičiau su kabutėmis. Teritorijoje stūkso krūvos įvairių senų statybinių medžiagų, rietuvės kur papuola sukrautų malkų, senas kemperis, galbūt miškininkų technika.
Jis akcentuoja, kad vartai ant viešo tako yra neužrakinti ir visi pageidaujantys gali patekti.
O paklausus, kam ta tvora reikalinga, G.Dikšas sako, kad taip saugosi ne nuo žmonių, o nuo žvėrių.
„Briedžiai čia ateina, stirnos, lapių daug“, – vardina G.Dikšas.
Kartu jis pripažįsta, kad tvoros negelbsti nuo ilgapirščių. Dalis teritorijoje sukrautų nepanaudotų statybinių medžiagų savo laiku kažkur dingo.
Tai pat daugiabutis, kurio plotas apie 550 kv. metrų, taip pat teritorijoje esantis ūkinis pastatas ir nedidelis sandėliukas.
Tačiau štai nedidelį vasarnamį primenanti vieno aukšto su mansarda pirtelė ir du statiniai, skirti laikyti malkoms, oficialiai nėra registruoti, nors teritorijos plane ir fiksuojami.
Tačiau, kaip minėjo G.Dikšas, viskas „teisėta ir įteisinta“. Todėl buvęs Nidos girininkas po pokalbio su žurnalistu ramiai pasuka pirtelės link.
Pasirodo, pirtelės krosnyje spragsi malkos, pirtelė kaitinama ir reikia dar įmesti keletą pliauskų. Penktadienio popietė.
Taigi viskas legalu ir įteisinta?! Tačiau „Vakarų ekspresui“ pavyko gauti oficialius dokumentus, kuriuose užfiksuota, kad minėtoje teritorijoje yra oficialiai įregistruoti trys statiniai.
Matyt, laukiama svečių. Galbūt net iš sostinės.
Ir čia ne koks juokas, „Vakarų ekspreso“ šaltinis teigia, kad per tuos dešimtmečius, kuomet stovi ši nelegali pirtis, joje lankėsi ne vienas aukštas pareigas ėjęs ir šiuo metu dar einantis šalies elito atstovas.
Ir pati Dikšų šeima Neringoje vadinama viena įtakingiausių, nes tiek miškininko, tiek Neringos nacionalinio parko vadovo pareigos – tai bene vienos aukščiausių pozicijų kurorte.
Todėl ši šeima be jokios baimės ir sąžinės graužimo gyvena unikalioje teritorijoje, šalia namo apsitvėrė maždaug 2 ha valstybinės žemės ir „viskas įteisinta“, nors dokumentai byloja, kad tai netiesa.
„Vakarų ekspreso“ turimais duomenimis, šioje teritorijoje oficialiai nėra net sklypas suformuotas.
Tai patvirtina ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Tiesa, tarnyba beda pirštu į Valstybinę miškų urėdiją.
Neva didžioji dalis turto minėtoje teritorijoje priklauso jai.
Tačiau, „Vakarų ekspreso“ duomenimis, faktiškai Nidos girininkijos patalpos daugiabutyje yra apie 40 kv. metrų, o visas statinio plotas – apie 550 kv. m.
Daugiabutyje, be Dikšų šeimos, gyvena ir dar keli Nidos girininkijos esami ar buvę darbuotojai.
Tačiau, kadangi nėra suformuotas žemės sklypas, žemės nuomos mokestį jie moka tik už tuos keliasdešimt kvadratinių metrų žemės, kurie yra tiesiogiai po pastatais, nors aptvertas plotas siekia maždaug 2 hektarus.
Įdomu tai, kad panašūs daugiabučiai, kuriuose įsikūrusios Valstybinei miškų urėdijai priklausančios girininkijos, yra tiek Preiloje, tiek Juodkrantėje.
Tačiau ten tvorų nėra. Nors briedžiai, stirnos ir lapės laisvai migruoja po visą Kuršių neriją, tačiau panašu, kad jiems uždrausta lankytis tik Dikšų šeimos valdose, kurios faktiškai yra neteisėtai aptvertas valstybinis miškas.
Baimė kalbėti
„Vakarų ekspresas“ situaciją paprašė pakomentuoti ir Neringos mero Dariaus Jasaičio.
„Istorija, kurią pasakojate, gal ne taip detaliai, bet man yra žinoma. Pats esu matęs tą tvorą.
Tačiau tikrai negaliu nieko detaliau pakomentuoti. Ar tikrai ten yra nelegalių statinių?
Yra atsakingos institucijos, Statybos inspekcija, Saugomų teritorijų tarnyba, kurios tai kontroliuoja ir turi atsakyti, jei kyla klausimų“, – „Vakarų ekspresui“ sakė D.Jasaitis.
Anot jo, Kuršių nerija yra unikali teritorija, kurioje taikomi labai aukšti standartai.
Tačiau kartu meras duoda suprasti, kad nėra linkęs veltis į viešas diskusijas dėl situacijos, susijusios su Kuršių nerijos nacionalinio parko ir Nidos girininkija.
Beje, „Vakarų ekspresas“ bendravo dar su keletu Neringos gyventojų, tačiau nė vienas nesutiko oficialiai išreikšti savo pozicijos.
Panašu, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovės ir jos šeimos įtaka kurorte tokia didelė, kad norinčiųjų viešai konfrontuoti sunku rasti.
„Jūs atvažiavote ir išvažiuosite, o mums čia toliau reikės gyventi“, – sakė vienas iš sutiktų neringiškių.
Keisčiausia šioje istorijoje yra, kad nuolat girdime, kaip Neringoje su žeme lyginami pastatai, kurie buvo pastatyti net turint oficialius leidimus.
Tačiau pačioje Nidoje stovi galimai nelegalios tvoros, malkinės ir net pirtis.
Visa tai kasdien mato už tvarką Neringoje atsakingi pareigūnai, kurie nuolat teikia ataskaitas ne tik šalies atsakingoms institucijoms, bet ir UNESCO, į kurio paveldo sąrašą Kuršių nerija įrašyta dar prieš 25 metus.
Panašu, kad šis žemgrobystės skandalas Lietuvai gali sukelti ir tarptautinių pasekmių.
Pati Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė L.Dikšaitė „Vakarų ekspresui“ teigė, kad yra nusišalinusi nuo visų klausimų, susijusių su Vėtrungių g. 5, ir atsiuntė nuorodą į jos viešų ir privačių interesų deklaraciją.
Sureagavo pati parko vadovė
Kilus rezonansui, penktadienį į situaciją pagaliau sureagavo ir pati L.Dikšaitė.
Publikuojame informaciją, kuri pasirodė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos „Facebook“ paskyroje.
Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorei Linai Dikšaitei žiniasklaidoje metamų kaltinimų supainiojus viešus ir privačius interesus
„Informuoju, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijoje dirbu nuo 1998 m. įvairiose pareigose. Esu dirbusi lankytojų aptarnavimo specialiste, Lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja, direktoriaus pavaduotoja ir nuo 2024 m. – direktore. Kuršių nerijoje, Nidos girininku, nuo 1983 m. iki 2009 m. dirbo mano tėvas ir nuo 2016 m. mano brolis. Mano šeima gyvena Nidos girininkijos pastate nuo 1987 m. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, butą sovietmečiu statytame pastate privatizavo mano tėvas.
Informuoju visuomenę, kad per 27-erius savo darbo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijoje metus, niekada nesu priėmusi jokių sprendimų savo šeimos atžvilgiu. Laimėjus konkursą į nacionalinio parko direkcijos direktoriaus pareigas, deklaravau galimą viešųjų ir privačių interesų konfliktą (https://nerija.lrv.lt/.../korupcijos.../interesu-derinimas/) ir nusišalinau nuo bet kokių sprendimų, susijusių su pastatu, adresu Vėtrungių g. 5 (buv. Purvynės g. 27, 53), Neringa.
Atsakingai pareiškiu, kad neturiu informacijos, apie jokius neteisėtus statinius mano šeimos valdomame turte. Žiniasklaidoje minima tvora, mano žiniomis, yra pastatyta Neringos miškų ūkio dar 1987 m. ir turi visus reikalingus suderinimus.
Neprieštarauju, kad atsakingos institucijos (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos apsaugos departamentas) tirtų galimus pažeidimus, mano šeimos valdomame turte. Kaip direkcijos vadovė, teiksiu visą Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos turimą informaciją, kurios bus paprašyta, tačiau asmeniškai atsisakau liudyti prieš savo šeimos narius. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyti, kokie nors pažeidimai, jie privalės būti pašalinti, nepriklausomai nuo to, kas juos padarė. Mano giliu įsitikinimu, prieš įstatymą visi yra lygūs ir negali būti išimčių, jokias pareigas užimantiems asmenims“.
