Atsidurti skurde dažniausiai rizikuoja asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, susidedančiuose iš vieno suaugusio asmens ir išlaikomų vaikų (48,3 proc. asmenų), dviejų suaugusių asmenų su trimis ar daugiau vaikų (46 proc. asmenų), ir asmenys, gyvenantys vieni (47,7 proc.).
Asmenų, gyvenančių daugiavaikėse šeimose, rizika atsidurti skurde, palyginti su 2007 m., padidėjo 7,2 procento, nepilnose šeimose – 6,8 procento. Pastarųjų didelę pajamų dalį sudaro alimentai, artimųjų parama, taip pat socialinės išmokos, o šios pajamos 2007 m. didėjo lėčiau nei darbo pajamos.
Iš dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos 2008 m. buvo 9,4 procento (2007 m. 8 proc.), bedarbių – 50,9 procento (2007 m. 56,5 proc.), senatvės pensininkų – 30,8 procento (2007 m. 29,8 proc.). Nedarbas yra dažniausia skurdo priežastis.
Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažėjimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis padidėtų iki 27,2 procento. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su trimis ir daugiau vaikų skurdo rizikos lygiui: šioje grupėje atėmus socialines išmokas skurdo rizikos lygis padidėtų nuo 46 iki 71 procento.
Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis, vieno namų ūkio disponuojamosios pajamos 2007 m. sudarė vidutiniškai 2480 litų per mėn. Palyginti su 2006 m., jos padidėjo 24,1 procento. Didžiuosiuose miestuose vieno namų ūkio disponuojamosios pajamos buvo 1,5 karto didesnės nei kaimo namų ūkio.
Būstuose be tualeto su nutekamuoju vandeniu gyveno penktadalis asmenų, be vonios ar dušo – 17,6 proc., būstuose su varvančiu stogu, supuvusiais langais, grindimis ar drėgnomis sienomis – kas ketvirtas gyventojas.
Didžiausios ekvivalentinės disponuojamosios pajamos sąlyginiam asmeniui buvo namų ūkiuose, susidedančiuose iš trijų ar daugiau suaugusių asmenų be vaikų (1742 Lt) ir dviejų suaugusių asmenų, jaunesnių nei 65 metų (1712 Lt), mažiausios – nepilnose ir daugiavaikėse šeimose (atitinkamai 912 ir 920 Lt).
Vieno namų ūkio piniginės disponuojamosios pajamos 2007 m. sudarė vidutiniškai 2428 litų per mėn., o ekvivalentinės piniginės disponuojamosios pajamos sąlyginiam asmeniui – 1422 litus per mėn.
Disponuojamosios pajamos natūra reikšmingos buvo tik kaimo namų ūkiuose. Čia jos sudarė 5,8 procento visų disponuojamųjų pajamų. Pajamos natūra sudarė tik 0,7 procento miesto namų ūkių disponuojamųjų pajamų.
Namų ūkių išlaidos būstui išlaikyti sudarė 11,7 procento disponuojamųjų pajamų. Gyvenantys žemiau skurdo rizikos ribos namų ūkiai būstui išlaikyti skyrė 28,7 procento disponuojamųjų pajamų. Didžiuosiuose miestuose skurstantys namų ūkiai būstui išlaikyti turėjo skirti 36,8 proc. disponuojamųjų pajamų, kaime – 23,7 procento. Atsižvelgiant į namų ūkio sudėtį, didžiausią disponuojamųjų pajamų dalį būstui išlaikyti turėjo skirti skurstantys vieno suaugusio asmens su išlaikomais vaikais namų ūkiai ir vieni gyvenantys asmenys (atitinkamai 41,3 ir 35,1 proc.).
Būstuose be tualeto su nutekamuoju vandeniu gyveno penktadalis asmenų, be vonios ar dušo – 17,6 proc., būstuose su varvančiu stogu, supuvusiais langais, grindimis ar drėgnomis sienomis – kas ketvirtas gyventojas. Didėjant namų ūkio pajamoms būsto kokybė gerėja, tačiau nepasitenkinimas gyvenamąja aplinka nemažėja. Triukšmu skundėsi 17 proc. gyventojų, oro ir aplinkos užterštumu – 13 procentų.
Ypač skyrėsi būsto kokybė mieste ir kaime. Mieste būstuose be tualeto su nutekamuoju vandeniu gyveno 7 proc. asmenų, kaime – 43 proc., be vonios ar dušo – atitinkamai 7 ir 39 procentų. Kaimo gyventojai gerokai rečiau nei miestiečiai skundėsi triukšmu, oro užterštumu ir dideliu nusikalstamumu gyvenamajame rajone.
Savaitė atostogų ne namuose visai šeimai būtų per didelė prabanga net 60 proc. gyventojų, valgyti mėsos ar žuvies bent kas antrą dieną – 19 procentų. Skolų apmokėdami būsto išlaikymo sąskaitas, grąžindami paskolas turėjo 8 proc. asmenų. Bene sunkiausiai vertėsi nepilnos šeimos ir šeimos, susidedančios iš dviejų suaugusių asmenų su 3 ir daugiau vaikų. Asmenų, gyvenančių namų ūkiuose, susiduriančiuose su išvardytais ekonominiais sunkumais, dalis 2007 ir 2008 m. beveik nepasikeitė.
Duomenys apie gyventojų pajamas ir gyvenimo sąlygas surinkti 2008 m. balandžio–rugpjūčio mėn. apklausus 4823 namų ūkius, atsitiktinės imties būdu atrinktus naudojantis Gyventojų registru.
