Tačiau griežtinti dabar galiojančius reikalavimus partijoms dėl narių skaičiaus ar skubėti skelbti jų pabaigą gali būti dar didesnė žala demokratijai, šeštadienį, komentuodamas žlugusį „Drąsos kelio“ partijos suvažiavimą, BNS sakė komisijos vadovas.
VRK pirmininkas tam tikra problema įvardijo tai, kad partijos gauna „ilgo veikimo“ dotacijas, tai yra lėšų iš valstybės biudžeto sulaukia po rinkimų praėjus ir ketveriems metams, nors realiai per kelerius metus jos gali tapti vos gyvuojančiomis, o narių skaičius virsti popieriniu.
„Drąsos kelio“ partija teigia atitinkanti keliamą tūkstančio narių reikalavimą, Teisingumo ministerijai nurodo turinti 1050 narių. Tačiau šeštadienį šios parlamentinės partijos suvažiavimas Kaune žlugo, į jį susirinkus 31 delegatui, vietoj reikalingų 600 balsų kvorumo.
„Iš esmės klausimas susiveda į tai, ar kitais metais mes gausime Teisingumo ministerijos pranešimą, ar yra šioje partijoje tūkstantis žmonių, ar tas tūkstantis žmonių reikalingi tik tam, kad gautų dotaciją partijai. Su Lietuvos lenkų rinkimų akcija savo laiku buvo tokia problema. Bet manyčiau, kad koks nors lengvas partijų pabaigos pripažinimas būtų dar blogesnis dalykas“, – svarstė Z.Vaigauskas.
VRK penktadienį paskirstė biudžeto dotacijas partijoms. Opozicinei „Drąsos kelio“ partijai, kuri Seimo rinkimuose spalį gavo 7,99 proc. rinkėjų balsų, per pirmąjį pusmetį teks maždaug 486 tūkst. litų dotacija.
Seimo „Drąsos kelio“ partijos frakcijos seniūnė Neringa Venckienė šių metų sausį Seime registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo, kad išbraukus valstybės finansavimą, partijos būtų finansuojamos tik iš partijos narių mokesčių bei kitos veiklos gautų pajamų. Taip pat liktų galimybė politinių kampanijų metu priimti fizinių asmenų aukas.
Pataisos aiškinamajame rašte N.Venckienė argumentuoja, kad dabartinis partijų finansavimas – „antidemokratiškas“, nes valstybės dotacijos skiriamos tik ne mažiau kaip 3 proc. rinkėjų balsų per pastaruosius Seimo ir savivaldybių rinkimus surinkusioms partijoms.
„Turime problemą, kad dotacijos po rinkimų – sakyčiau, ilgo veikimo, po rinkimų dar ketverius metus mokamos, nors situacija gali būti iš esmės pasikeitusi. Bet pripažinti lengvai partijos pabaigą būtų blogai demokratijai, atsirastų galbūt pagundų dirbtiniais būdais partiją imti ir nuslopinti, pasinaudojant tos partijos sunkiais veiklos etapais“, – BNS teigė VRK vadovas.
Anot jo, „partijos, kaip ir žmogaus, gyvenimas klostosi ne vien kylančia kreive“.
„Tai šuo atveju manyčiau, kad reikia turėti kantrybės ir galvoti, kokia su partijų vystymųsi toliau situacija klostysis. Nenoriu dėl vieno suvažiavimo daryti kokių nors išvadų. Žinoma, galvoti apie partijų finansavimo sistemos tobulinimą reikia, ir tai jau dabar daroma“, – tvirtino Z.Vaigauskas.
Jo teigimu, vienas tokių bandymų tobulinti paritjų finansavimą – nuo praėjusių metų įteisinta galimybė vieną procentą gyventojų pajamų mokesčio skirti partijoms.
„Mūsų duomenimis, tas vienas procentas gyventojų skiriamų mokesčių darosi labai svarbus finansavimo šaltinis partijoms, taip pat yra dar ir nario mokesčiai“, – dėstė VRK pirmininkas
Nuo praėjusių metų uždraudus verslui remti partijas, o fiziniams asmenims leidus partijoms aukoti tik ribotas sumas politinės kampanijos metu, valstybės dotacija tapo pagrindiniu partijų pajamų šaltiniu.
Šiemet partijoms bus paskirstyta apie 19 mln. litų dotacijų.
